¹ Kelkis,^[i1] nušviski! Tavoji šviesa atėjo,

VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito.

² Nors žemę štai sutemos gaubia

ir tautas tamsybės dengia,

bet virš tavęs VIEŠPATS šviečia,

virš tavęs jo šlovė apsireiškia.

³ Tautos ateis prie tavosios šviesos

ir karaliai – prie tavojo tekančio spindesio.

⁴ Pakelki akis, pažvelki aplinkui!

Visi renkasi eiti pas tave:

tavieji sūnūs ateis iš toli,

tavosios dukros bus atneštos ant rankų.

⁵ Tai matydama, spindėsi iš džiaugsmo,

tavoji širdis virpės ir džiūgaus,

nes tau bus išpilti jūros lobiai,

pas tave suplūs tautų turtai.

⁶ Apguls tave kupranugarių vilkstinės,

Midjano ir Efos vienkupriai.

Atvyks visi iš Šebos, auksu ir smilkalais nešini, –

jie paskelbs VIEŠPATIES šlovingus darbus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>