BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 12 03 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 6

 Izaijo knyga
  
 2. Pranašystės apie Emanuelį
  
 Izaijo pašaukimas būti pranašu
  
Iz 6

1 [i1][i2]Karaliaus Uzijo mirties metais

regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste, – Šventykla buvo kupina jo apdaro. 2 Aplinkui stovėjo jam tarnauti pasiruošę serafimai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė savo veidus, dviem dengė kojas ir dviem plasnojo ore.

3 „Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!

Visa žemė pilna jo šlovės!“ –

šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. 4 Nuo to jų šauksmo drebėjo durų staktos ir Šventykla[i3] prisipildė dūmų. 5 O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs![i4] Aš – žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, o savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ“. 6 Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo altoriaus. 7 Ja palietė mano burną. „Štai, – tarė jis, – žarija palietė tavo lūpas,[i6] tavo kaltė yra panaikinta ir tavo nuodėmė nuvalyta“. 8 Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“

  
Išnašos:
1Iz 6,1: Karaliaus Uzijo mirties metai: 742 m. prieš Kristų.
2Iz 6,1: ... Šventykla: dalis, kuri vadinasi Šventoji, prieš įeinant į Šventų Šventąją. Serafimai: pažodžiui deginantiejiŠventas, šventas, šventas: mes sakytume, laipsniuodami būdvardį, šventų švenčiausias. Tobulą vidinį Dievo šventumą išorėje apreiškia jo šlovė. Šie žodžiai yra vartojami Mišių liturgijoje prieš Eucharistijos maldą.
3Iz 6,4: ... dūmai: primena debesis, kurie supo Dievą ant Sinajaus kalno. Žr. Iš 19,16-19; Įst 4,11-14.
4Iz 6,5: ... esu žuvęs: buvo tikima, kad pamatyti Dievą yra tolygu numirti. Žr. Pr 32,31; Iš 33,20; Ts 13,22.
6Iz 6,7: ... palietė tavo lūpas: Izaijas, angelui žarija palietus jo lūpas, simboliškai parengiamas būti vertas pranašo pašaukimo. Mišių liturgijoje kunigas prisimena šį įvykį prieš skaitydamas evangeliją.
7Iz 6,9-6,10: Vaizdžiai numatoma, kad ši tauta nedarys atgailos. Atrodo, lyg pranašo įspėjimas būtų tautos atkaklumo priežastis. Žr. Mt 13,13-15; Mk 4,12; Lk 8,10.
8Iz 6,12: Keletas ribotų trėmimų Izaijo laikais vėliau privedė prie Tremties į Babiloniją.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 6