1 Ahazui,[i1] Jotamo sūnui, Uzijo vaikaičiui, esant Judo karaliumi, Rezinas, Aramo karalius, ir Pekahas, Remalijo sūnus, Izraelio karalius, pakilo karo žygiui prieš Jeruzalę, tačiau nepajėgė jos pulti. 2 Kai pasiekė žinia Dovydo namus, kad „Aramas jau įsitaisė Efraimo valdose“, – karaliaus širdis ir žmonių širdis sudrebėjo, kaip dreba miško medžiai, vėjo blaškomi. 3 Bet VIEŠPATS tarė Izaijui: „Pasitikti Ahazo su savo sūnumi Šear-Jašubu[i2] nueik ant Velėtojo lauko kelio, prie Aukštutinio tvenkinio kanalo galo, 4 ir pasakyk jam: „Būk tvirtas, laikykis ramiai! Nebijok! Tenedreba tavo širdis dėl tų dviejų smilkstančių nuodėgulių, dėl Rezino bei Aramo ir Remalijo sūnaus įniršio. 5 Kadangi Aramas su Efraimu ir Remalijo sūnumi surengė sąmokslą prieš tave, tardami: 6 'Užpulkime Judą, palaužkime jo dvasią, užkariaukime jį ir paskirsime ten karaliumi Tabeelio[i3] sūnų'“, 7 taip sako Viešpats DIEVAS: „Tai neįvyks! Taip nebus! 8 Damaskas – Aramo sostinė, o Damasko galva yra Rezinas. 9 Samarija – Efraimo sostinė, o Samarijos galva yra Remalijo sūnus. Po šešiasdešimt penkerių metų Efraimas bus sunaikintas, – liausis buvęs tauta. Tik tvirtai tikėdami, tvirtai stovėsite!“ 10 VIEŠPATS vėl kalbėjo Ahazui: 11 „Prašyk VIEŠPATĮ, savo Dievą, sau ženklo, – tebūna jis ar iš Šeolo gelmių,[i4] ar iš padangės aukštybių“. 12 Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu VIEŠPATIES!“[i5] 13 Tuomet jis atsakė: „Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža jums varginti žmones, kad jūs varginate ir mano Dievą?! 14 Todėl pats Viešpats duos jums ženklą:[i6] Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu. 15 Varške ir medumi[i7] jis maitinsis, kai mokės atmesti, kas pikta, ir rinktis, kas gera. 16 Nes anksčiau nei tas berniukas išmoks atmesti, kas pikta, ir rinktis, kas gera, kraštas anų dviejų karalių, kurie tau kelia siaubą, bus nuniokotas. 17 VIEŠPATS padarys, kad jus ir jūsų tautą, ir jūsų tėvo namus užkluptų dienos, kokių nesate patyrę nuo tos dienos, kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo. {Tai reiškia Asirijos karalių.} 18 Tą dieną VIEŠPATS švilptelės musėms Egipto upės deltoje ir bitėms Asirijos šalyje. 19 Jos atskris ir nutūps tarpeklių šlaituose, uolų plyšiuose, – ant kiekvieno erškėčių krūmo ir visose ganyklose. 20 [i8]Tą dieną Viešpats skus skustuvu, pasamdytu iš anapus Upės {Eufrato} – Asirijos karaliumi – galvą ir plaukus nuo rietų. Jis nuskus ir barzdą. 21 Tą dieną žmogus augins jauną karvę ir porą avių. 22 Jis gaus tiek daug pieno, kad maitinsis varške. Varškė ir medus bus maistas visų, likusiųjų krašte. 23 Tą dieną vietos, kur būdavo tūkstančiai vynmedžių, tūkstančio sidabrinių vertės, užžels erškėčiais ir usnimis. 24 Žmonės eis į jas tik medžioti strėlėmis ir lanku, nes visas kraštas bus užžėlęs erškėčiais ir usnimis. 25 Bijodamas erškėčių ir usnių, nekelsi nė kojos ant kalvų atšlaičių, kurias kadaise išdirbdavai kauptuvu. Čia bus ganykla galvijams ir vieta avims trypti“. | 
