⁹ Tada šauksies, ir VIEŠPATS atsilieps,

kai pagalbos prašysi, jis tars: „Aš čia!“

Kai tarp savųjų pašalini priespaudą,

nedarai skriaudos, ko blogo nekalbi,

¹⁰ paduodi alkstančiam duonos,

palengvini varguolio gyvenimą,

tada tavoji šviesa užtekės tamsoje, –

tamsa bus tau šviesi kaip dienovidis.

¹¹ VIEŠPATS visuomet bus tau vadovas,

sausros išdegintoje šalyje tave pasotins.

Jis atnaujins tavo jėgas, –

būsi tu nelyginant laistomas sodas,

kaip niekad neišsenkantis šaltinis.

¹² Dėl tavęs bus prikelti senieji griuvėsiai,

tu atstatysi praeities amžių mūrus.

„Spragų taisytoju, nugriautų sodybų atstatytoju“

būsi vadinamas.

¹³ Jei šabo dieną nekelsi kojos iš namų,

mano šventą dieną neužsiimsi savo reikalais;

jei šabą laikysi žavesio diena,

VIEŠPATIES šventą dieną – šlovinga;

jei švęsi ją, neidamas savo keliais

ir neieškodamas, kas tau naudinga,

ar gaišdamas laiką tuščioms šnekoms,

¹⁴ tada džiaugsies tu VIEŠPATYJE,

tada aš pakelsiu tave virš žemės aukštumų.

Pamaitinsiu tave tavojo tėvo Jokūbo paveldu“, –

taip kalbėjo VIEŠPATIES lūpos.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>