⁷ Dalytis su alkstančiu savo duona,

priglobti vargšą ir benamį,

aprengti, ką pamačius, nuogą,

neatsukti nugaros saviesiems.

⁸ Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa,

tavoji žaizda bus greitai užgydyta.

Tavasis teisumas žengs pirma tavęs,

o VIEŠPATIES šlovė palydės iš paskos.

⁹ Tada šauksies, ir VIEŠPATS atsilieps,

kai pagalbos prašysi, jis tars: „Aš čia!“

Kai tarp savųjų pašalini priespaudą,

nedarai skriaudos, ko blogo nekalbi,

¹⁰ paduodi alkstančiam duonos,

palengvini varguolio gyvenimą,

tada tavoji šviesa užtekės tamsoje, –

tamsa bus tau šviesi kaip dienovidis.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>