Viešpaties tarnas 1 „Štai mano tarnas,[i1] kurį aš remiu, – mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi. Apgaubiau jį savo dvasia, kad neštų tautoms teisingumą. 2 Ne šauksmu ar pakeltu balsu, – gatvėje nesigirdės jo balso. 3 Net palaužtos nendrės nelauš nei blėstančio dagčio negesins. Jis tikrą neš teisingumą.[i2] 4 Nepails ir nevilčiai nepasiduos, teisingumą kurdamas žemėje. Jo mokymo lauks tolimosios salos“.[i3] 5 Šitaip kalba Dievas, VIEŠPATS, kuris sukūrė ir išskleidė dangų, patiesė žemę su visais pasėliais, žmonėms joje duoda gyvybę ir dvasią joje gyvenantiems: 6 „Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisumo pergalei, paėmiau tave už rankos. Aš sukūriau tave ir padariau tave Tautos sandora, Tautų šviesa, 7 kad neregių akis atvertum, belaisvius iš kalėjimo išvestum, sėdinčius belangės tamsybėse išvaduotum. | 
