1 Septynetas moterų[i1] nusitvers vieną vyrą tą dieną, šaukdamos: „Savo pačių maistą mes valgysime, savo pačių drabužius dėvėsime, tik leisk mums vadintis tavo vardu! Tik išvaduok mus nuo gėdos!“ Mesijinė Atžala 2 Tą dieną VIEŠPATIES atžala[i2] bus graži iš šlovinga, o krašto vaisius – Izraelio likučių pažiba ir šlovė. 3 O tas, kuris išlikęs Zione, ir tas, kuris paliktas Jeruzalėje, – visi, kurie įrašyti gyventi[i3] Jeruzalėje, bus vadinami šventaisiais. 4 Kada Viešpats plaus nuo Ziono dukrų puvėsius, skalaus ugnies ir teismo vėtra Jeruzalės gatvių kraujo dėmes, 5 tada VIEŠPATS užleis virš viso Ziono kalno ir virš jo sueigų vietos dienos metu debesį ir dūmus, o nakčia – ugnies liepsnų žėresį. Iš tikro jo šlovė bus pastogė ir apsauga: paunksmė dieną nuo kepinančios kaitros, prieglauda ir priedanga nuo audros ir lietaus. |