Pergalės giesmė 1 [i1]Tada Mozė ir izraeliečiai giedojo VIEŠPAČIUI šią giesmę: „Aš giedosiu VIEŠPAČIUI, nes jis šlovingai nugalėjo – nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją. 2 VIEŠPATS yra mano jėga ir giesmė – jis mane išgelbėjo! Aš jį garbinsiu – jis yra mano Dievas! Aš jį aukštinsiu – jis yra mano tėvo Dievas! 3 VIEŠPATS yra Galiūnas, VIEŠPATS jo vardas! 4 Faraono kovos vežimus ir kariuomenę nubloškė į jūrą – Nendrių jūroje paskandino jo geriausius vadus! 5 Bedugnės vandenys juos užliejo, jie nugrimzdo į gelmes kaip akmuo. 6 Tavo dešinė, VIEŠPATIE, yra nuostabi jėga – tavo dešinė ranka, VIEŠPATIE, triuškina priešus! 7 Savo didybės šlove nugalėjai priešininkus, išliejai savo įniršį, jis surijo juos, kaip ugnis suryja šiaudus. 8 Tavo narso alsavimu susitelkė vandenys, ir bangos atsistojo tarsi pylimas, bedugnės vandenys sustingo viduryje jūros. 9 Priešas sakė: 'Vysiuosi ir pasivysiu, pasidalysiu grobį, pasisotinsiu. Išsitrauksiu kalaviją, mano ranka juos sunaikins'. 10 Betgi tu papūtei savo vėju, ir jūra jį užliejo, jie nugrimzdo tarsi švinas į gilų vandenį. 11 Kas tarp dievų tau lygus, VIEŠPATIE? Kas, kaip tu, nuostabus šventumu? Baisus darbų šlove, darantis stebuklus, 12 kai ištiesei savo dešinę, žemė juos prarijo. 13 Savo ištikima meile vedei tautą, kurią tu išpirkai, savo jėga juos lydėjai į savo šventąją buveinę. 14 Tą girdėdamos drebėjo tautos, skausmas apėmė Filistijos gyventojus. 15 Edomo vadus pagavo išgąstis; drebulys apėmė Moabo galiūnus; nutirpo iš baimės visi Kanaano gyventojai. 16 Juos apėmė baimė ir klaikas; tavo rankos galybe jie nutilo kaip akmuo, kolei perėjo tavo tauta, VIEŠPATIE, kolei perėjo tauta, kurią išpirkai. 17 Tu juos įvedei ir pasodinai savo paveldo kalne, toje vietoje, VIEŠPATIE, kurią padarei savo buveine, šventovėje, VIEŠPATIE, kurią pastatė tavo rankos. 18 VIEŠPATS karaliaus per amžių amžius“. 19 Kai faraono žirgai, jo kovos vežimai ir jų vežėjai įžygiavo į jūrą, VIEŠPATS užvertė juos jūros vandenimis, bet izraeliečiai perėjo per jūros vidurį sausa žeme. 20 Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė į ranką būgnelį su žvangučiais. Visos moterys išėjo paskui ją, mušdamos būgnelius su žvangučiais rankomis ir šokdamos ratelius. 21 Mirjama joms užvedė:[i2] „Giedokite VIEŠPAČIUI, nes jis šlovingai nugalėjo – nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją“. Kelionė per dykumą 22 Tada Mozė vedė Izraelį tolyn nuo Nendrių jūros. Jie ėjo gilyn į Šuro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma, nerasdami vandens. 23 Atėję į Marą, Maros vandens gerti negalėjo, nes jis buvo kartus. Todėl ir vietovė buvo vadinama Mara.[i3] 24 Žmonės murmėjo prieš Mozę, klausdami: „Ką gi mes gersime!“ 25 Jis šaukėsi VIEŠPATIES. VIEŠPATS parodė jam medžio gabalą. Kai įmetė jį į vandenį, vanduo pasidarė saldus. Tenai VIEŠPATS juos išbandė, duodamas jiems įstatą ir nuosprendį. 26 „Jeigu iš tikrųjų jūs klausysite VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, – jis tarė, – ir darysite, kas dora jo akyse, paisydami jo įsakymų ir laikydamies visų jo įstatų, nevarginsiu jūsų jokia liga, kuriomis varginau egiptiečius, nes esu jus gydantis VIEŠPATS“. 27 Paskui jie atėjo į Elimus, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių. Jie apsistojo ten prie vandens. | 
