BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Išėjimo knygaSkyrius: 14

 Išėjimo knyga
  
Iš 14

1 Tada VIEŠPATS tarė Mozei: 2 [i1]„Liepk izraeliečiams grįžti ir apsistoti priešais Pi-Hahirotus, tarp Migdolo ir jūros, priešais Baal-Zefoną, – įsirenkite stovyklą priešais jį prie jūros. 3 Faraonas tuomet pamanys apie izraeliečius: 'Jie klajoja be tikslo po kraštą. Dykuma juos apkvailino'. 4 Tada aš sukietinsiu faraono širdį, ir jis vysis juos, idant būčiau pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę. O egiptiečiai žinos, kad aš esu VIEŠPATS“. Taip jie ir padarė.

5 Kai Egipto karaliui buvo pranešta, kad žmonės pabėgo, faraonas bei jo pareigūnai apsigalvojo ir sakė: „Ką mes padarėme, atleisdami Izraelį iš savo lažo!“ 6 Tada faraonas įsakė pakinkyti kovos vežimą ir pasiėmė su savimi kariuomenės, 7 – pasiėmė šešis šimtus savo rinktinių kovos vežimų, visus Egipto kovos vežimus, su galiūnais kiekviename. 8 VIEŠPATS sukietino faraono, Egipto karaliaus, širdį, ir jis vijosi izraeliečius. Izraeliečiai drąsiai žygiavo tolyn, 9 o egiptiečiai juos vijosi – visi faraono žirgai ir kovos vežimai, jo vežimų vežėjai ir kariuomenė. Egiptiečiai užklupo izraeliečius apsistojusius prie jūros – prie Pi-Hahirotų, priešais Baal-Zefoną.

Perėjimas per jūrą

10 Faraonas jau buvo arti, kai izraeliečiai žvalgydamiesi pamatė, kad egiptiečiai juos vejasi. Klaiko apimti, izraeliečiai šaukėsi VIEŠPATIES. 11 Mozei jie skundėsi: „Nejau nebuvo kapams vietos Egipte, kad išvedei mus mirti į dykumą? Ką gi tu mums padarei, išvesdamas mus iš Egipto? 12 Argi ne tą patį mes sakėme tau Egipte: 'Atstok nuo mūsų! Leisk mums tarnauti egiptiečiams?' Iš tikrųjų būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje“. 13 Bet Mozė žmonėms sakė: „Nebijokite! Tvirtai laikykitės ir pamatysite išgelbėjimą, kurį VIEŠPATS jums šiandien suteiks. Egiptiečių, kuriuos nūn matote, daugiau niekad nebematysite. 14 Pats VIEŠPATS kovos už jus, o jūs nutilkite“.

15 Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Ko tu manęs šaukies? Sakyk izraeliečiams, kad eitų kaip ėję! 16 O tu pakelk savo lazdą, ištiesk ranką viršum jūros ir perskirk ją, kad izraeliečiai galėtų pereiti jūrą sausu dugnu. 17 Tada aš, tikėk manimi, sukietinsiu egiptiečių širdį, kad jie eitų iš paskos. Ir aš būsiu pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę, per jo kovos vežimus ir jų vežėjus. 18 Egiptiečiai žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai būsiu pašlovintas per faraoną, jo kovos vežimus ir jo kovos vežimų vežėjus“.

19 Dievo angelas, ėjęs izraeliečių gretų priešakyje, dabar pakilo ir nuėjo už jų; ir debesies stulpas pakilo iš jų priekio ir užsiėmė vietą už jų. 20 Jis atsistojo tarp egiptiečių stovyklos ir Izraelio stovyklos. Debesis pasidarė tamsus[i2] todėl naktis praėjo taip, kad vieni prie kitų negalėjo prisiartinti per visą naktį.

21 Tada Mozė ištiesė ranką viršum jūros. VIEŠPATS, pučiant stipriam rytų vėjui per visą naktį, nuseklino jūrą, pavertė ją sausa žeme. Kai vandenys buvo perskirti, 22 izraeliečiai žengė į jūrą sausuma: vandenys sudarė jiems mūrą iš dešinės ir iš kairės. 23 O egiptiečiai vydamiesi žygiavo paskui juos į jūrą visi: faraono žirgai, kovos vežimai ir vežėjai. 24 Atėjus ryto sargybos metui, VIEŠPATS metė žvilgsnį į egiptiečių kariuomenę iš ugnies ir debesies stulpo ir sukėlė klaiką egiptiečių gretose. 25 Jis taip įklampino jų vežimų ratus, kad jie vos besisuko. Egiptiečiai tarė: „Bėkime nuo izraeliečių, nes VIEŠPATS kovoja už juos su Egiptu“.

26 Tada VIEŠPATS Mozei paliepė: „Ištiesk ranką viršum jūros, kad vandenys sugrįžtų ant egiptiečių, jų kovos vežimų ir vežėjų!“ 27 Mozė ištiesė ranką viršum jūros. Auštant jūra ėmė grįžti į savo įprastą vietą, ir egiptiečiai bėgo nuo jos. Bet VIEŠPATS nubloškė juos į jūrą. 28 Vandenys sugrįžo ir paskandino jūroje kovos vežimus ir vežėjus – visą faraono kariuomenę, žygiavusią paskui izraeliečius. Nė vienas jų neišsigelbėjo. 29 O izraeliečiai perėjo per jūrą sausa žeme: vandenys sudarė jiems mūrą iš dešinės ir iš kairės.

30 Taip VIEŠPATS išgelbėjo tą dieną Izraelį nuo egiptiečių. Izraelis matė gulinčius negyvus egiptiečius ant jūros kranto. 31 Kai Izraelis pamatė galingą ranką, kurią VIEŠPATS pakėlė prieš Egiptą, bijojo VIEŠPATIES, pasitikėjo VIEŠPAČIU ir jo tarnu Moze.

  
Išnašos:
1Iš 14,2: Nūdien žinome tik minimų vietovių vardus. Archeologai dar nėra aptikę nei šių vietų, nei jų griuvėsių. Spėliojama, kad Pi-Hahirotai buvo vakariniame, o Baal-Zefonas rytiniame jūros krante.
2Iš 14,20: Debesis pasidarė tamsus: šviesa, kuri paprastai apšviesdavo naktį, dabar būtų buvusi pagalba egiptiečiams. Tamsa buvo tarsi apsaugos skydas izraeliečiams. Vertimas yra laisvas: debesis – Viešpaties Artumas ir nakties tamsa skyrė dvi priešiškas kariuomenes vieną nuo kitos.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Išėjimo knygaSkyrius: 14