1 {JD} Sukis, sukis, mergaite iš Šulamo![i1] Sukis, sukis, kad galėtume į tave pasižiūrėti! {Ms} Kodėl norite pasižiūrėti į Šulamo mergaitę, šokančią tarp dviejų šokėjų eilių? 2 [i2]{JD} Kokios grakščios tavo kojos, apautos sandalais, didžiūno dukra! Tavo dailios šlaunys tarsi brangakmeniai, nugludinti meistro rankų. 3 Tavo bamba tarsi apvali taurė, visuomet pilna vyno. Tavo pilvas tarsi kviečių krūva, apsodinta lelijomis. 4 Tavo krūtys tarsi du stirniukai – gazelės dvyniai. 5 [i3]Tavo kaklas tarsi dramblio kaulo bokštas. Tavo akys tarsi Hešbono tvenkiniai prie Bat-Rabimų vartų. Tavo nosis tarsi Libano bokštas, žvelgiantis Damasko link. 6 Tavo galva iškyla kaip Karmelis, tavo plaukų sruogos tarsi purpuras – jų kasos karalių padaro belaisvį. 7 {Ms} Kokia tu graži, kokia maloni! O meile, mano džiaugsme! 8 [i4]Esi daili kaip palmė, o tavo krūtys kaip kekės. 9 Tariau: „Įlipsiu į palmę, įsitversiu į jos šakas“. Tebūna tavo krūtys kaip vynuogių kekės, tavo alsavimas tarsi obuolių dvelksmas, 10 o tavo lūpos kaip geriausias vynas! {Mi} Teteka tad vynas švelniai mano mylimajam,[i5] bėgdamas pro lūpas ir dantis! 11 [i6]Aš priklausau mylimajam, ir jis manęs geidžia. 12 Eikš, mano mylimasis, skubėkime į laukus, nakvokime kaimuose! 13 Eikime anksti į vynuogynus, pažiūrėkime, ar vynmedžiai jau išsprogo, ar jų žiedai jau užmegzti, ar granatmedžiai jau pražydo. Ten savo meilę tau dovanosiu. 14 Mandragora[i7] jau kvepia, patys geriausi vaisiai prie mūsų durų, – tau išsaugojau, mano mylimasis, šviežius ir džiovintus. | 
