1 {Ms} A, kokia tu graži, mano meile, kokia tu graži! Tavo akys kaip balandžiai, slepiamos šydo! Tavo garbanos plasta kaip kaimenė ožkų, besileidžiančių žemyn Gileado šlaitais. 2 Tavo dantys[i1] kaip kaimenė nukirptų avių, lipančių iš maudyklos; kiekviena jų turi po dvynę, nė vienos nėra vienišos. 3 Tavo lūpos tarsi raudonas kaspinas, o tavo burna graži. Tavo skruostai kaip dvi granato pusės,[i2] slepiamos šydo. 4 [i3]Tavo kaklas tarsi Dovydo bokštas, pastatytas ginklams laikyti. Tūkstančiai skydų jame kabo, – visi jie – galiūnų skydai. 5 Tavo krūtys tarsi du stirniukai – gazelės dvyniai, – besiganantys tarp lelijų. 6 Kol diena atvės ir ištįs šešėliai, aš nuskubėsiu prie miros kalno, prie smilkalų kalvos.[i4] 7 [i5]Visa tu graži, mano meile, jokios neturi dėmės. 8 Ateik iš Libano, mano sužadėtine, ateik iš Libano. Nusileisk nuo Amano[i6] viršūnės, nuo Seniro ir Hermono viršūnių, išeik iš liūtų urvų, iš leopardų kalnų. 9 Tu sužavėjai mano širdį, mano sesuo[i7] sužadėtine! Sužavėjai mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių brangakmeniu. 10 Kokia graži tavo meilė, mano sesuo sužadėtine! Tavo meilė saldesnė už vyną, o tavo tepalai kvapesni už visus kvepalus! 11 Tavo lūpos, sužadėtine, laša medumi,[i8] medus ir pienas po tavo liežuviu, o tavo drabužiai kvepia Libano dvelksmu. 12 Mano sesuo sužadėtinė yra uždaras sodas.[i9] Uždaras sodas, užantspauduotas šaltinis.[i10] 13 Tu esi malonumų sodas, kuris želdina granatmedžius ir geriausius vaisius; henos gėles ir nardo žiedus, 14 [i11]nardą ir kroką, kvapiąją nendrę ir cinamoną su visais kvapiais medžiais; mirą ir alaviją su visais rinktiniais kvepalais. 15 Tu esi sodo šaltinis, gyvojo vandens versmė iš Libano tekančios srovės! 16 {Mi} Pabusk, šiaurės vėjau! Atpūsk pietų vėjau! Padvelk į mano sodą, tepasklinda plačiai jo kvapai! Teateina mylimasis į savo sodą, tevalgo jo geriausius vaisius. | 
