| Gal 2 | Jeruzalės bendruomenė 1 Paskui, po keturiolikos metų,[i1] vėl nuvykau į Jeruzalę kartu su Barnabu, pasiėmęs ir Titą. 2 Nuvykau apreiškimo paskatintas, ir jiems išdėsčiau Evangeliją, kurią skelbiu pagonims, atskirai išsiaiškindamas su įžymesniais asmenimis, kad kartais nebėgčiau[i2] ar nebūčiau bėgęs veltui. 7 Atvirkščiai, jie įsitikino, jog man patikėta skelbti Evangeliją pagonims kaip Petrui žydams, 8 nes tas pats, kuris paskyrė Petrą apipjaustytųjų apaštalu, paskyrė mane pagonių apaštalu. 9 Pripažindami man suteiktą malonę, Jokūbas, Kefas ir Jonas, laikomi šulais, padavė man ir Barnabui dešines draugystės ženklan, kad mes eitume pas pagonis, o jie – pas žydus; 10 tik turėjome prisiminti jų vargšus, – o aš ir stengiausi tai daryti.[i3] Petras ir Paulius Antiochijoje 11 Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis buvo nusižengęs. 12 Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo,[i4] jis valgydavo su pagonimis; bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir ėmė jų vengti, bijodamas apipjaustytųjų. 13 Kartu su juo veidmainiavo ir kiti žydai, net Barnabas pasidavė jų veidmainystei. 14 Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, aš pasakiau Kefui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis laikytis žydų papročių?“ |
