| Ez 6 | 1 Man atėjo VIEŠPATIES žodis: 2 „Marusis, atgręžk savo veidą į Izraelio kalnų pusę ir pranašauk jiems 3 – sakyk:'Izraelio kalnai, klausykit Viešpaties DIEVO žodžio! Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS kalnams ir kalvoms, dauboms ir slėniams. Štai! Aš atvesiu ant jūsų kalaviją ir sunaikinsiu jūsų alkus.[i1] 4 Jūsų aukurai bus apleisti ir smilkyklės sudaužytos. Suguldysiu jūsų užmuštuosius jūsų stabams po kojų, 5 suguldysiu Izraelio žmonių lavonus priešais jų stabus, – išmėtysiu jūsų kaulus[i2] aplink jūsų aukurus. 6 Visur, kur gyvenate, jūsų miestai bus sugriauti ir alkos sunaikintos: jūsų aukurai bus nugriauti ir sunaikinti, jūsų stabai bus sulaužyti ir sutrupinti, jūsų smilkyklės sudaužytos ir jūsų rankų darbai nušluoti. 7 Užmuštieji gulės kritę tarp jūsų, – tada jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS. 8 Tačiau aš paliksiu jums tarp tautų pasprukusius nuo kalavijo, kai būsite išblaškyti svetimose šalyse. 9 Tuomet jūsų pabėgėliai atsimins mane tautose, kur jie yra ištremti, kaip aš sielvartavau dėl jų ištvirkusios širdies, nusigręžusios nuo manęs, ir dėl jų ištvirkusių akių, atsigręžusių į jų stabus. Tuomet jie bodėsis savimi dėl padarytų bjaurasčių, dėl savo bjaurių nusikaltimų 10 Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS. Ne tuščiai grasinau, kad užtrauksiu jiems šitą nelaimę'“. 11 Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Plok delnais, trypk kojomis ir šauk: 'ai!' dėl visų bjaurių Izraelio namų nusikaltimų! Jie žus nuo kalavijo, bado ir maro! 12 Kas toli, tas maru numirs, kas arti, tas nuo kalavijo kris, kas išliko ir yra apgultas – mirs nuo bado. Taip išliesiu ant jūsų savo įniršį. 13 Tuomet jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kai jūsų užmuštieji gulės tarp savo stabų aplink aukurus ant kiekvienos aukštos kalvos, ant kiekvienos kalno viršūnės, po kiekvienu žaliu medžiu ir po kiekvienu lapuotu ąžuolu,[i3] – kur tik jie aukojo malonius kvapus visiems savo stabams. 14 Pakelsiu prieš juos ranką ir padarysiu kraštą, kur jie gyvena, apleistą ir tuščią nuo dykumos iki Riblos.[i4] Tada jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“. |
