Šventyklos Šventoji

¹ Tuomet jis privedė mane prie Šventosios ir pamatavo šulus, – jų storumas viename ir kitame šone buvo šešios uolektys. ² Įėjimo anga buvo dešimties uolekčių, o įėjimo angos šoninės sienos buvo penkių uolekčių viename ir kitame šone. Jis pamatavo Šventosios ilgį – keturiasdešimt uolekčių – ir jos plotį – dvidešimt uolekčių.

Šventyklos Šventųjų Šventoji

³ Įėjęs į {Šventųjų Šventosios} vidų, jis pamatavo įėjimo angos šulus – dvi uolektys, įėjimo angos platumą – šešios uolektys ir įėjimo angos šonines sienas – septynios uolektys. ⁴ Jis pamatavo ir kambario už Šventosios ilgumą dvidešimčia uolekčių ir platumą dvidešimčia uolekčių. Ir tarė man: „Tai Šventųjų Šventoji“.

Šoniniai Šventyklos kambariai

⁵ Tuomet jis pamatavo Šventyklos sieną, – ji buvo šešių uolekčių storumo, – ir visur aplink Šventyklą esančių šoninių kambarių platumą – keturios uolektys. ⁶ Šoniniai kambariai buvo vienas ant kito trijuose aukštuose, po trisdešimt kiekviename aukšte. Visur aplinkui Šventyklos sieną buvo iškyšuliai šoniniams kambariams pritvirtinti, kad jie nesiremtų į Šventyklos sieną. ⁷ Takas į šoninius kambarius aukštuose buvo skirtingo platumo, nes jų sąranga turėjo laiptus aplink visą Šventyklą. Todėl šoninių kambarių sąranga platėjo nuo aukšto į aukštą. Nuo žemiausio aukšto buvo kopiama į aukščiausią per vidurinį aukštą.

⁸ Pastebėjau, kad Šventykla turėjo visur aplinkui grįstą pakylą – šoninių kambarių pamatus, – jie buvo vienos šešių uolekčių nendrės aukštumo. ⁹ Išorinės šoninių kambarių sienos storumas buvo penkių uolekčių, o tarpas tarp Šventyklos šoninių kambarių ¹⁰ ir tarp kiemo kambarių turėjo dvidešimties uolekčių platumą aplinkui visą šventyklą. ¹¹ Šoniniai kambariai buvo atgręžti į atvirą vietą, vienos durys šiaurės šone, o kitos durys pietų šone. Atvirosios vietos plotis buvo penkios uolektys visur aplinkui.

Pastatas vakariniame Šventyklos kiemo šone

¹² Pastatas,^[i1] atgręžtas į Šventyklos kiemą vakarinėje pusėje, buvo septyniasdešimties uolekčių platumo, pastato siena visur aplinkui buvo penkių uolekčių storumo, o ilgumas devyniasdešimt uolekčių. ¹³ Tuomet jis pamatavo Šventyklos ilgį – šimtas uolekčių, kiemas ir pastatas bei jo sienos – šimtas uolekčių. ¹⁴ Pamatavo ir rytinį Šventyklos šoną bei kiemą – šimtas uolekčių. ¹⁵ Tuomet jis pamatavo ilgį ir pastato, kuris buvo atgręžtas į kiemą vakarinėje pusėje, bei jo prieangius iš abiejų pusių vienu šimtu uolekčių.

Šventyklos vidus

Šventyklos Šventoji, vidus ir kiemo prieangiai¹⁶ buvo visur aplinkui apmušti lentelėmis, visi trys turėjo nišose langus su pinučiais. Nuo slenksčio Šventykla visur aplinkui buvo apmušta medžiu nuo grindų iki langų {dabar langai buvo uždengti}, ¹⁷ lig durų viršaus, net namo viduje ir iš lauko pusės. Visos vidaus sienos visur aplinkui ir Šventojoje buvo išpuoštos raižiniais: ¹⁸ kerubais ir palmėmis, palmė tarp kerubo ir kerubo. Kiekvienas kerubas turėjo du veidus: ¹⁹ žmogaus veidą, atgręžtą į palmę iš vienos pusės, ir liūto veidą, atgręžtą į palmę iš kitos pusės. Tai buvo pakartota visur Šventykloje, – ²⁰ kerubai ir palmės buvo įraižyti ant sienos nuo aslos lig durų viršaus.

²¹ Šventosios durų staktos buvo keturkampės. ²² Priešais Šventųjų Šventąją stovėjo pavidalas, kuris atrodė lyg medinis aukuras^[i2], – trijų uolekčių aukštumo, dviejų uolekčių ilgumo ir dviejų uolekčių platumo. Aukuro kampai, pakoja ir sienos buvo iš medžio. Jis man tarė: „Tai stalas, stovintis prieš VIEŠPATĮ“. ²³ Šventoji ir Šventųjų Šventoji turėjo po dvejas duris. ²⁴ Abejos durys turėjo po dvi suveriamas puses, – dvi suveriamos pusės vienoms durims ir dvi suveriamos pusės kitoms. ²⁵ Ant navos durų buvo įraižyti kerubai ir palmės taip, kaip buvo įraižyti ant sienų. Lauke, prieangio priekyje, buvo stoginė iš medžio. ²⁶ Šoninėse prieangio sienose buvo langai nišose ir palmės ant abiejų šonų.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>