Tyro karaliui

¹ VIEŠPATIES žodis atėjo man: ² „Marusis, sakyk Tyro valdovui. Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

- Kadangi tavo širdis išpuiko,

tarei: 'Aš esu dievas!

Sėdžiu dievų soste,

toli jūros širdyje!'

Nors esi tik žmogus, o ne Dievas,

manai, kad tavo širdis lygi Dievo širdžiai.

³ Štai! Išties esi išmintingesnis už Danielį^[i1], –

joks dalykas nėra tau paslaptis.

⁴ Savo išmintimi ir sumanumu

sukaupei sau turtų,

prisikrovei iždus aukso ir sidabro.

⁵ Labai sumaniai prekiaudamas, padauginai savo turtus,

turtais tavo širdis didžiavosi.

⁶ Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

– Kadangi manai, kad tavo širdis lygi Dievo širdžiai,

⁷ todėl, tikėk manimi,

atvesiu prieš tave svetimšalius –

pačias žiauriausias tautas.

Išsitrauks jie kalavijus iš makščių

prieš tavo puikiąją išmintį

ir užtemdys tavo spindesį.

⁸ Nustums tave žemyn į Duobę, –

mirsi užmuštųjų mirtimi toli jūroje.

⁹ Ar savo užmušėjams dar ir tuomet sakysi:

'Aš esu dievas!' –

kai bus parodyta tave žudančiųjų rankomis,

kad esi tik žmogus?

¹⁰ Mirsi nuo svetimųjų rankos

neapipjaustytųjų mirtimi,

nes aš pasakiau, – tai Viešpaties DIEVO žodis“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>