Esteros malda 12 Ir karalienė Estera, mirtino sielvarto apimta, šaukėsi VIEŠPATIES. 14 Ji maldavo VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, tardama: „Mano VIEŠPATIE, mūsų Karaliau, tu esi Vienintelis! Padėk man, esu viena, neturiu kas man padėtų, išskyrus tave, 15 nes į savo rankas imu savo gyvastį. 16 Nuo mažumės girdėjau savo šeimos skreite, kad tu, VIEŠPATIE, išsirinkai Izraelį iš visų tautų, o mūsų tėvus ir visų jų protėvius būti tavo amžinu paveldu ir kad įvykdei visus jiems duotus pažadus. 23 Rūpinkis mumis, VIEŠPATIE! Mums, šio sielvarto ištiktiems, apsireikšk! Duok man drąsos, dievų Karaliau ir visų galybių Valdove! 24 Įdėk įtaigius žodžius man į burną, kai būsiu pas liūtą, ir nuteik jo širdį taip nekęsti mūsų priešo, kad gautų galą jis ir visi, kurie jam pritaria! 25 Išgelbėk mus savo ranka ir ateik man padėti, nes esu viena ir neturiu kito, vien tik tave, VIEŠPATIE! Tu visa žinai. | 
