BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 16 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Apreiškimas JonuiSkyrius: 16

 Apreiškimas Jonui
  
Apr 16

1 Ir išgirdau iš šventovės galingą balsą, šaukusį septyniems angelams: „Eikite ir išpilkite septynis Dievo rūstybės dubenis žemėn!“[i1]

2 Ir nuėjo pirmasis, ir išliejo savo dubenį žemėn. Ir apniko piktos ir skaudžios votys žmones, turinčius žvėries ženklą ir garbinančius jo atvaizdą.

3 Antrasis išpylė savo dubenį jūron; ji tapo lyg numirėlio kraujas, ir visi gyviai jūroje išgaišo.

4 Trečiasis išliejo savo dubenį į upes ir vandens šaltinius, ir jie pavirto krauju. 5 Ir išgirdau vandenų angelą sakant:

„Teisus tu, kuris esi ir buvai,

Šventasis, kad taip nusprendei.

6 Jie išliejo šventųjų ir pranašų kraują,

todėl duodi jiems gerti kraują. Taip! Jie to verti!“

7 Aš dar išgirdau aukurą kalbant:

„Taip, Visagali Viešpatie Dieve,

tavo nuosprendžiai tikri ir teisingi!“

8 Ketvirtasis išpylė savo dubenį saulėn, ir jai buvo leista svilinti žmones ugnimi. 9 Žmones degino baisi kaitra, o jie keikė vardą Dievo, kuris turi valdžią šitokioms negandoms. Jie neatsivertė ir nedavė jam pagarbos.

10 Penktasis išpylė savo dubenį ant žvėries sosto, ir jo karalystė paskendo tamsoje, o žmonės krimto savo liežuvius iš skausmo. 11 Jie piktžodžiavo dangaus Dievui dėl savo sopulių ir vočių, bet nenusigręžė nuo savo darbų.

12 Šeštasis išliejo savo dubenį į didžiąją Eufrato upę, ir jos vanduo išdžiūvo, kad pasidarytų kelias karaliams iš saulėtekio šalies. 13 Tada aš pamačiau iš slibino nasrų, iš žvėries snukio ir iš melagingo pranašo burnos išeinant tris netyrąsias dvasias, tarytum varles.[i2] 14 O tai yra demonų dvasios, darančios [nuostabius] ženklus; jos iškeliauja pas viso pasaulio karalius, kad juos suburtų didžiosios visagalio Dievo dienos kovai.

15 „Štai aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir žmonės nepamatytų jo gėdos!“[i3]

16 Jos subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas.[i4]

17 Septintasis angelas išpylė savo dubenį į orą, ir nuskambėjo iš šventyklos, nuo sosto, galingas balsas: „Įvyko!“ 18 Ir pasipylė žaibai, pasklido garsai, sudundėjo griaustiniai, ir kilo baisus žemės drebėjimas, kokio nebūta, kiek žmogus žemėje gyvena, – toks smarkus buvo drebėjimas! 19 Didysis miestas suskilo į tris dalis, o pagonių miestai sugriuvo. Dievas atsiminė didžiąją Babelę, kad jai duotų savo rūstybės ir įniršio vyno taurę. 20 Ir pabėgo visos salos, ir nebeliko kalnų. 21 Ledo luitai kaip talentai[i5] krito iš dangaus ant žmonių. Žmonės keikė Dievą dėl ledų negandos, nes siaubinga buvo ši neganda.

  
Išnašos:
1Apr 16,1: Kaip ir Apr 8-9, čia išvardytos nelaimės primena Egipto bausmes (Iš 7-10).
2Apr 16,13: Plg. Iš 8,23.
3Apr 16,15: Regis, čia ji patekusi iš 3,3.18, nes 14 eilutės tęsinys yra 16 eil.
4Apr 16,16: Harmagedonas – Megido kalnai, kur buvo sumuštas karalius Jozijas (žr. 2 Kar 23,29 ir t.), yra pralaimėjimo simbolis ten besirenkančioms kariuomenėms.
5Apr 16,21: Talentas svėrė apie 26 kg.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apreiškimas JonuiSkyrius: 16