BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 12 11 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Apaštalų darbaiSkyrius: 9

 Apaštalų darbai
  
Apd 9

Ramybės laikotarpis

31 Tuo tarpu Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe. Ji tvarkėsi ir veikė su Viešpaties baime ir vis augo, Šventosios Dvasios globojama.[i10]

Petras Lidoje išgydo luošį

32 Petras, keliaudamas po visą šalį, apsilankė pas šventuosius, gyvenančius Lidoje. 33 Ten jis užtiko žmogų, vardu Enėjas; jis paralyžiuotas jau aštuoneri metai gulėjo patale. 34 Petras jam tarė: „Enėjau, teišgydo tave Jėzus Kristus. Kelkis ir užklok savo guolį!“ Šis akimoju atsikėlė. 35 Visi Lidos miesto ir Sarono lygumos gyventojai pamatė jį ir atsivertė į Viešpatį.

36 Jopėje buvo viena mokinė, vardu Tabita, išvertus Dorkadė (Gazelė) . Ji buvo garsi gerais darbais ir išmaldomis.[i11] Prikėlimas iš numirusių37 Tomis dienomis ji susirgo ir numirė. Ją nuprausė ir pašarvojo aukštutiniame kambaryje. 38 Kadangi Lida netoli Jopės, mokiniai, išgirdę ten esant Petrą, pasiuntė pas jį du vyrus su prašymu: „Ateik pas mus nedelsdamas!“

39 Petras tuojau iškeliavo su jais. Kai tik atėjo, jį nuvedė į aukštutinį kambarį. Tenai jį apspito našlės, verkdamos ir rodydamos jam marškinius bei viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama su jomis, buvo joms pasiuvusi Dorkadė. 40 Petras liepė visiems išeiti ir atsiklaupęs ėmė melstis. Paskui, atsisukęs į lavoną, tarė: „Tabita, kelkis!“ Ši atmerkė akis ir, išvydusi Petrą, atsisėdo. 41 Petras ištiesė jai ranką ir ją pakėlė. Tada, pašaukęs vidun šventuosius ir našles, parodė jiems ją gyvą. 42 Žinia apie įvykį pasklido visoje Jopėje, ir daugybė žmonių įtikėjo Viešpatį.

  
Išnašos:
1Apd 9,2: To kelio – Kristaus mokslo.
2Apd 9,4-9,5: Šiais žodžiais pabrėžiama Kristaus ir Bažnyčios vienybė, kurią taip nuostabiai aprašys šv. Paulius savo laiškuose.
3Apd 9,7: Plg. Įst 4,12. Kelionės draugai girdėjo balsą, bet nesuprato žodžių, matė šviesą, bet nieko joje neišskyrė (tokia graikiškojo teksto prasmė).
4Apd 9,13: Šventieji: pirmaisiais amžiais tikintieji dažnai vadinami šiuo žodžiu, pažymint, kad jie pašvęsti Dievui Krikštu ir kitais sakramentais. Šis vardas dar neišreiškia individualaus, moralinio šventumo.
5Apd 9,16: Plg. 2 Kor 11,23 ir t. Kentėjimai dėl Kristaus yra ypatingo išrinkimo ženklas.
6Apd 9,21: Tikybiniuose reikaluose romėnai pripažino vyriausiojo kunigo valdžią žydams ne tik Palestinoje, bet ir kitose šalyse.
7Apd 9,23: Čia trumpai užsiminta apie Pauliaus buvimą Arabijoje (žr. Gal 1,16-18). Greičiausiai tai buvo 34-37 metais. Arabija – arabų genties nabatiečių sritis į pietus nuo Damasko.
8Apd 9,26-9,30: Pasak Gal 1,18, Paulius nuvyko į Jeruzalę, norėdamas susitikti su apaštalu Petru. Jis ten išbuvo 14 dienų.
9Apd 9,30: Cezarėja buvo įžymus uostamiestis; iš čia Paulius jūros keliu grįžta į savo tėviškę – Tarso miestą Kilikijos provincijoje (Mažoji Azija, dabar Turkijos teritorija).
10Apd 9,31: Čia aiškiai matome, kad Bažnyčia suprantama plačiau negu atskira tikinčiųjų bendruomenė. Bažnyčia apima visas bendruomenes įvairiose teritorijose.
11Apd 9,36: Jopė (Jaffa) yra šiuolaikinis Tel Avivas, 44 km į pietus nuo Cezarėjos. – Tabita ir Gazelė (gr. Dorkadė) – anuomet populiarūs vardai.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 9