| Apd 4 | Malda, gresiant persekiojimams 23 Paleisti jie atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems buvo sakę aukštieji kunigai ir seniūnai. 24 Išklausę visi vieningai pakėlė į Dievą balsus ir taip meldėsi: „Valdove, tu sukūrei dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. 25 Tu esi taręs per Šventąją Dvasią savo tarno Dovydo lūpomis: Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia? 26 Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir jo Mesiją. 27 Taip. Šitame mieste iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio gentimis prieš tavo šventąjį tarną Jėzų, kurį tu patepei, 28 kad įvykdytų, ką tavo galia[i4] ir valia buvo iš anksto nusprendusi. 29 O dabar, Viešpatie, atkreipk akis į jų grasinimus ir suteik saviesiems tarnams drąsos atvirai skelbti tavo žodį. 30 Ištiesk savo ranką, kad tavo šventojo tarno Jėzaus vardu būtų pagydoma ir daromi ženklai bei stebuklai“. 31 Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį. |
| 1 | Apd 4,1-4,3: Sadukiejai – žydų aristokratinės kunigijos atstovai – nepripažino sielos nemirtingumo ir kūno prisikėlimo. Išpuikę dėl savo privilegijuotos padėties, sadukiejai sudarė atskirą kastą, kuri buvo priešinga prastiems, liaudiškiems ir asketiškiems fariziejams. Be abejo, juos itin pykino apaštalų skelbiamas Jėzaus prisikėlimas. Sadukiejai aktyviai prisidėjo prie Jėzaus pasmerkimo (žr. Lk 22,4.52). |
