BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 14 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Apaštalų darbaiSkyrius: 13

 Apaštalų darbai
  
 PIRMOJI BARNABO IR PAULIAUS KELIONĖ
  
 APAŠTALŲ SUSIRINKIMAS JERUZALĖJE
  
Apd 13

Barnabo ir Sauliaus pašaukimas

1 Antiochijos bendrijoje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simonas, pravarde Juodasis, Lucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius. 2 [i1]Kartą, kai jie laikė pamaldas Viešpaties garbei ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: „Paskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam aš juos pašaukiau“. 3 Tada tie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido.

Kipras. Burtininkas Barjėzus

4 Šventosios Dvasios siunčiami, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą. 5 Atvykę į Salaminą, jie ėmė skelbti Dievo žodį žydų sinagogose. Jiems talkino Jonas.[i2] 6 Taip jie perėjo visą salą iki Pafo, kur sutiko vieną žydą, burtininką ir netikrą pranašą, vardu Barjėzus. 7 Jis buvo artimas prokonsului Sergijui Pauliui, išmintingam vyrui. Šis, pasivadinęs Barnabą ir Saulių, panorėjo pasiklausyti Dievo žodžio. 8 Jiems priešinosi Elimas – burtininkas (toks šito žodžio vertimas) . Jis stengėsi atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo. 9 Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi[i3], Šventosios Dvasios kupinas, įdėmiai pažvelgė į jį 10 ir prabilo: „Ak tu, velnio vaike! Tu, visokių klastų bei suktybių pilnas teisingumo prieše! Ar dar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių? 11 Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės“. Ir tučtuojau užgulė jį tiršta tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink ieškodamas, kas jam ištiestų ranką. 12 Tai pamatęs, prokonsulas įtikėjo, neatsistebėdamas Viešpaties mokslu.

Išsiskyrimas su Morkum. Pisidijos Antiochija

13 Iš Pafo Paulius ir jo palydovai atplaukė į Pergę, Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę. 14 O jie iš Pergės leidosi toliau ir pasiekė Pisidijos Antiochiją. Šabo dieną jie nuėjo į sinagogą ir ten susėdo. 15 Po Įstatymo ir pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: „Broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams – tarkite!“

Paulius kalba žydams

16 [i4]Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo: „Izraelio vyrai ir dievobaimingieji žmonės, paklausykite! 17 Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų protėvius ir išaukštino juos, gyvenančius išeivijoje, Egipto šalyje. Rodydamas savo rankos galybę, išvedė juos iš Egipto 18 ir per keturiasdešimt metų rūpinosi jais tyruose. 19 Vėliau, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, leido jiems paveldėti anų žemes 20 beveik po keturių šimtų penkiasdešimties metų. Paskui davė teisėjus iki pranašo Samuelio. 21 Tuo laiku jie ėmė reikalauti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų. 22 Pašalinęs Saulių, jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus. 23 Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išvedė Izraeliui gelbėtoją Jėzų. 24 Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai. 25 Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: 'Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio'.[i5]

26 Broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys dievobaimingieji žmonės! Tai jums atsiųstas šis išganymo žodis. 27 Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnieji nepažino Jėzaus ir, jį pasmerkdami, įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną šabą.[i6] 28 Nors nerado jame jokios mirties vertos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kad jis būtų nužudytas. 29 Išpildę visa, kas buvo apie jį parašyta, nuėmė jį nuo [kryžiaus] medžio ir paguldė į kapą. 30 Bet Dievas jį prikėlė iš numirusių. 31 Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo jį atlydėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Dabar jie yra jo liudytojai žmonėms. 32 Ir mes jums skelbiame gerą naujieną apie protėviams duotąjį pažadą: 33 jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip parašyta antrojoje psalmėje: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau![i7] 34 Kad jį prikėlė iš numirusių ir jis neturėjo supūti, Dievas buvo taip nusakęs: Aš ištesėsiu šventus bei tikrus pažadus Dovydui. 35 Dar kitoje vietoje sakoma: 36 Bet Dovydas numirė, savo kartoje patarnavęs Dievo valiai. Jis buvo palaidotas prie savo protėvių ir supuvo. 37 O tasai, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo.

38 Taigi žinokite, broliai, kad jums skelbiamas nuodėmių atleidimas per Jėzų. Ir kiekvienas jį tikintis nuteisinamas jo dėka nuo viso to, 39 nuo ko nepajėgė jūsų išteisinti Mozės Įstatymas. 40 Tad pasisaugokite, kad jums nepritaptų pranašų žodis:

41 Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir traukitės iš akių!

Štai aš darau darbą jūsų dienomis,

darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos“.

42 Jiems išeinant, žmonės prašė, kad jie ir kitą šabą pakalbėtų apie tuos dalykus.

43 Susirinkimui pasibaigus, daugelis žydų ir dievobaimingų prozelitų sekė paskui Paulių ir Barnabą. Šie kalbėjosi su jais ir ragino juos būti ištikimus Dievo malonei.

Paulius ir Barnabas kreipiasi į pagonis

44 Kitą šabą kone visas miestas susirinko pasiklausyti Viešpaties žodžio. 45 Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliaus kalbai. 46 Tuomet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis; kadangi jūs jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis. 47 Taip mums liepė Viešpats: Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims, kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių“.

48 Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi paskirtieji amžinajam gyvenimui. 49 Taip Viešpaties žodis išplito po visą kraštą.

50 Tuo tarpu žydai sukurstė maldingas bei kilmingas moteris ir įtakingus miesto piliečius. Jie sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių. 51 O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų.[i8] 52 Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.

  
Išnašos:
1Apd 13,2-13,3: Ypatingu Šventosios Dvasios pašaukimu Paulius ir Barnabas skiriami pagonių misijoms. Čia pažymėtini du dalykai: nepaisant specialaus Šventosios Dvasios kvietimo, pagonių apaštalai siunčiami bendruomenės autoritetu ir sutikimu. Be to, kaip ir diakonų paskyrimo atveju, bažnytinė tarnystė įgyjama sakramentiškai (rankų uždėjimas ir malda). Vis dėlto negalima sutapatinti šio paskyrimo pagonių misijoms su diakonų tarnyste (6,6).
2Apd 13,5: Čia paminėtas jaunuolis Jonas – tai būsimasis evangelistas Morkus.
3Apd 13,9: Nuo čia vietoje žydiško vardo Saulius Apd vartoja romėnišką apaštalo vardą Paulius.
4Apd 13,16-13,41: Savo didžiojoje kalboje žydams Paulius įrodo, kad, nors ir nukryžiuotas, Jėzus buvo lauktasis Mesijas.
5Apd 13,25: Žr. Jn 1,20.27; Mk 1,7.
6Apd 13,27: Paulius turi galvoje tokias Šventojo Rašto vietas kaip Mt 18,15; Ps 21 (22), 15; Iz 53.
7Apd 13,33: Žr. Ps 2,7. Prisikėlimas čia suprantamas kaip Jėzaus – Mesijo patvirtinimas tautos akyse.
8Apd 13,51: Plg. Mt 10,14.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 13