|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Apaštalų darbai | Skyrius: |  | 11 |  |
| | Apaštalų darbai | | | | | Apd 11 | Pagonių klausimas Jeruzalėje 1 [i1]Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, sužinojo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį. 2 Todėl kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė jam prikaišioti: 3 „Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!“ 4 Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti: 5 „Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir dvasios pagavoje turėjau regėjimą: prie pat manęs nusileido kažkoks rykas, it didžiulė marška už keturių kampų nuleidžiama iš dangaus. 6 Atidžiai įsižiūrėjęs, pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės sparnuočių. 7 Dar išgirdau balsą, man sakantį: 'Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!' 8 Aš atsakiau: 'Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekuomet suteptas ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje'. 9 Bet balsas iš dangaus prabilo antrą kartą: 'Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!' 10 Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų. 11 Ir tuojau prieš namus, kuriuose mes buvome apsistoję, atsirado trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos. 12 Dvasia man įsakė be jokios baimės keliauti su jais. Mane lydėjo šitie šeši broliai, ir mes kartu nuvykome į vieno žmogaus namus. 13 Jis mums papasakojo savo namuose regėjęs angelą, kuris jam liepė: 'Nusiųsk ką į Jopę ir išsikviesk Simoną, vadinamą Petru. 14 Jis pamokys tave ir visus tavo namiškius, kaip išsigelbėti'. 15 Kai aš pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip pradžioje yra atsitikę su mumis. 16 Tada prisiminiau Viešpaties žodžius, kaip jis yra sakęs: 'Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia'.[i2] 17 Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad mėginčiau trukdyti Dievui?!“ 18 Tai išgirdę, jie nusiramino ir ėmė šlovinti Dievą, sakydami: „Vadinasi, Dievas ir pagonims davė atsivertimo malonę, kad jie gyventų“.[i3] | | | | | Išnašos: | | 1 | Apd 11,1-11,18: Žydų kilmės krikščionys buvo įsitikinę, kad pagonys pirmiau turį priimti judaizmą ir tik po to galį krikštytis. Sunku buvo jiems įrodyti, kad Kristaus išganymas skirtas visoms tautoms, nepriklausomai nuo apipjaustymo (priklausomybės žydų religinei bendruomenei ženklas) ir Mozės Įstatymo. | | 2 | Apd 11,16: Plg. Apd 1,5. | | 3 | Apd 11,18: Nusiramino toli gražu ne visi. 15,5 matysime, jog Jeruzalėje grupė žydų krikščionių ir toliau reikalavo, kad krikštijamieji pagonys būtų apipjaustomi ir laikytųsi Mozės Įstatymo. | | 4 | Apd 11,19: Antiochija – Sirijos provincijos sostinė, helenistinės kultūros centras Artimuosiuose Rytuose. Po Romos ir Aleksandrijos trečiasis savo dydžiu miestas, turėjęs apie pusę milijono gyventojų. Čia pamažu įsigali krikščionybė, nepripažįstanti žydų įstatymų ir tradicijų. Pažymėtina, jog skelbti Viešpatį – tai skelbti jo išaukštinimą Dievo dešinėje ir išpažinti, kad Mesijas – ne žemiškas valdovas, bet visų žmonių išvaduotojas iš nuodėmės ir mirties vergovės. | | 5 | Apd 11,22-11,24: Šv. Barnabas buvo vienas iš pažangiausių krikščioniškojo mokslo skelbėjų pagonims. Jo vaidmuo vertas didžios pagarbos ir todėl, kad jis išveda viešumon Paulių, kuris daugeliui atrodė įtartinas dėl savo praeities, nes buvo persekiojęs Dievo Bažnyčią. | | 6 | Apd 11,26: Krikščionys (christianoi) – taip Kristaus sekėjus vadino pagonys. Žydai dažniausiai vadindavo nazariečiais, patys krikščionys – mokiniais, broliais, šventaisiais. | | 7 | Apd 11,27: Pranašai buvo Šventosios Dvasios ypatingu būdu apdovanoti krikščionys; pirmosiomis Bažnyčios dienomis jie mokydavo bendruomenę ir dirbo misijų darbą. Išpranašautasis badas iš tiesų ištiko Romos imperiją Klaudijui viešpataujant, 49-50 m. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Apaštalų darbai | Skyrius: | | 11 | |
|
|
|
|
