|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Apaštalų darbai | Skyrius: |  | 1 |  |
| | Apaštalų darbai | | | | | Apd 1 | Motiejus išrenkamas apaštalu 15 Vieną dieną, atsistojęs tarp brolių,[i10] – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, – Petras tarė: 16 „Broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašingai ištarė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu.[i11] 17 Jis juk buvo mūsų būryje ir turėjo dalį šioje tarnystėje. 20 Beje, Psalmių knygoje parašyta: Jo kiemas dykviete tepavirsta, ir tegul niekas tenai nebegyvena, ir: Tegul kitas perima jo tarnystę.[i13] 21 Taigi vienam iš vyrų, kurie drauge su mumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvo tarp mūsų, 22 pradedant Jono krikštu ir baigiant Jėzaus iš mūsų paėmimu, reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju“.[i14] 23 Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justas, ir Motiejų. 24 Paskui meldėsi: „Tu, Viešpatie, kuris visų širdis pažįsti, parodyk, katrą iš šių dviejų pasirenki, 25 kad užimtų tą apaštalo tarnystės vietą, nuo kurios nuklydo Judas, pasukdamas į savo kelią“. 26 Tada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskaitytas prie vienuolikos apaštalų.[i15] | | | | | Išnašos: | | 1 | Apd 1,1: Pirmoji knyga – Luko evangelija. | | 2 | Apd 1,2: Plg. Lk 24,49. | | 3 | Apd 1,4: Tėvo pažadas – pažadas atsiųsti Šventąją Dvasią (žr. Jn 14,16.26). | | 4 | Apd 1,5: Plg. Lk 3,15. Jono krikštas tebuvo simbolis būsimojo, Jėzaus įsteigsimojo Krikšto, teikiančio antgamtinį atgimimą ir gyvenimą. | | 5 | Apd 1,6: Čia pasirodo, kad mokiniai tebegyveno grynai žemiškomis iliuzijomis apie Mesijo karalystę. Iš tiesų reikėjo Šventosios Dvasios apšvietimo, kad jie suvoktų, jog Jėzaus paskelbtoji Dievo karalystė anaiptol ne politinė valstybinė viešpatija, bet visų pirma antgamtinio gyvenimo bendruomenė, siekianti antgamtinių tikslų. | | 6 | Apd 1,8: Šiais žodžiais Išganytojas nurodo, kad Dievo karalystė negali apsiriboti viena tauta. Šventoji Dvasia laipsniškai ves apaštalus evangelizuoti visų tautų. Apaštalų darbai ir atskleidžia šį Šventosios Dvasios vadovaujamą mokinių kelią iš siauro nacionalizmo į visuotinę Bažnyčią. | | 7 | Apd 1,12: Pagal žydų papročius šabo dieną būdavo leidžiama nueiti apie 1 km. | | 8 | Apd 1,13: Tai buvo arba Paskutinės vakarienės salė ant Siono kalno, arba Jono Morkaus motinos namo viršutinis aukštas (plg. Apd 12,12). | | 9 | Apd 1,14: Apie Jėzaus brolius žr. Mt 12,46 paaiškinimą. | | 10 | Apd 1,15: Čia broliais vadinami visi Jėzaus mokiniai. | | 11 | Apd 1,16: Plg. Ps 40 (41), 10. | | 12 | Apd 1,18-1,19: Plg. Mt 27,3-10. | | 13 | Apd 1,20: Tekstas rodo, kad Bažnyčioje jau buvo aiškus bažnytinių pareigų ir tarnysčių supratimas. | | 14 | Apd 1,22: Jėzaus prisikėlimo liudytojas – apaštalo titulas ir pareiga. | | 15 | Apd 1,26: Burtų metimas, norint sužinoti Dievo valią, buvo pasisavintas iš ST papročių (žr. Sk 26,52 ir t.; Joz 7,14; Pat 16,33). | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Apaštalų darbai | Skyrius: | | 1 | |
|
|
|
|
