BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 16 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Apaštalų darbaiSkyrius: 2

 Apaštalų darbai
  
Apd 2

Pirmosios Sekminės

1 Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje.[i1] 2 Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. 3 Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. 4 Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

5 Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi.[i2] 6 Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. 7 Lyg nesavi ir nustėrę jie klausinėjo: „Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? 8 Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo krašto kalba?! 9 Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, 10 Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, 11 žydai ir prozelitai,[i3] kretiečiai ir arabai, – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis“. 12 Visi be galo stebėjosi ir nieko nesuprasdami klausinėjo: „Ką tai reiškia?“ 13 O kiti šaipėsi: „Jie prisigėrę jauno vyno“.

Petro pamokslas miniai

14 Tada stojo Petras su Vienuolika ir pakėlęs balsą prabilo: „Jūs, judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, – įsidėmėkite mano žodžius!

15 Šie vyrai nėra, kaip jūs manote, prisigėrę, – juk dabar vos trečia dienos valanda,[i4]16 bet čia išsipildė pranašo Joelio pasakyti žodžiai:

17 Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, –

aš kiekvienam kūnui

išliesiu savosios Dvasios.

Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus,

jūsų jaunuoliai matys regėjimus,

o jūsų seniai sapnuos sapnus.[i5]

18 Taip pat ir savo tarnams bei tarnaitėms

tomis dienomis aš išliesiu savosios Dvasios,

ir jie pranašaus.

19 Aš darysiu stebuklų aukštai danguje

ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų:

kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

20 Saulė pavirs tamsybe,

o mėnulis – krauju,

prieš ateinant didingai ir šlovingai

Viešpaties dienai,[i6]

21 ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo,

bus išgelbėtas.

22 Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasakysiu: Jėzų Nazarietį, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per jį nuveikė Dievas tarp jūsų, kaip patys žinote; 23 taigi tą vyrą, Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotą, jūs nedorėlių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus. 24 Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės, nes buvo neįmanoma, kad jis liktų mirties grobis. 25 Juk Dovydas apie jį sako:

Aš visuomet žvelgiu į Viešpatį.

Jis stovi mano dešinėje, kad aš nesusvyruočiau.

26 Todėl pralinksmėjo mano širdis,

krykštavo mano lūpos,

ir mano kūnas ilsėsis su viltimi,

27 nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje

ir neduosi savo šventajam supūti.

28 yvenimo kelius tu man atvėrei

ir pripildysi mane džiaugsmo savo akivaizdoje.

29 Broliai! Norėčiau jums atvirai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas yra pas mus po šiai dienai. 30 Būdamas pranašas ir žinodamas iškilmingą Dievo priesaiką, kad jo palikuonis užimsiąs jo sostą, 31 Dovydas visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą, kad jis neliksiąs mirusiųjų buveinėje ir jo kūnas nesupūsiąs. 32 Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai. 33 Dievo dešinės išaukštintas, jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir ją dabar išliejo. Jūs tai matote ir girdite. 34 Juk ne Dovydas pakilo į dangų. Jis pats kalba:

Viešpats tarė mano Viešpačiui:

sėskis mano dešinėje;

35 aš patiesiu tavo priešus,

tarsi pakojį po tavo kojų.

36 Tad tegu tvirtai įsitikina visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote“.

Atsivertimų banga

37 Tie žodžiai verte vėrė jiems širdį, ir jie ėmė klausinėti Petrą bei kitus apaštalus: „Ką mums daryti, broliai?“ 38 Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus,[i7] kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną. 39 Juk jums skirtas pažadas, taip pat jūsų vaikams ir visiems toli esantiems,[i8] kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas“. 40 Dar daugeliu kitų žodžių jis primygtinai ragino juos ir sakė: „Gelbėkitės iš šitos iškrypusios padermės!“ 41 Kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius.

Pirmoji krikščionių bendruomenė

42 Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų.[i9]

43 Nuostaba ėmė kiekvieną, nes apaštalai darė daug stebuklingų ženklų.

44 Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra.[i10] 45 Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.

46 Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, su džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi, 47 garbindami Dievą, ir buvo visų žmonių mylimi. O Viešpats kasdien didino jų būrį tais, kurie ėjo į išganymą.

  
Išnašos:
1Apd 2,1: Sekminės buvo žydų derliaus nuėmimo šventė. – Mokinių susirinkimo vieta – kaip 1,13.
2Apd 2,5: Čia kalbama apie žydų maldininkus, atvykusius iš įvairių kraštų atšvęsti didžiųjų švenčių.
3Apd 2,11: Prozelitai – ne žydų kilmės tikintieji, priėmę žydų religiją. Buvo skiriami tikrieji prozelitai (teisumo prozelitai), kurie įsiliedavo į žydų tautą priimdami apipjaustymą, ir žydų bičiuliai – prozelitai, neįsilieję į žydų tautą.
4Apd 2,15: Trečia dienos valanda – 9 val. ryto, o vyną gerdavo tik vakare.
5Apd 2,17: Plg. Jl 2,28-32 (3,1-5), kur pranašas kalba apie Mesijo laikų įvykius.
6Apd 2,20: Viešpaties diena – Jėzaus antrasis atėjimas pasaulio teisti (žr. Mt 24,1).
7Apd 2,38: Vardan Jėzaus Kristaus – vardan jo įsakymo ir nuopelnų.
8Apd 2,39: Toli esantiems – pagonims.
9Apd 2,42: Ankstyvoji krikščionių bendruomenė dar laikėsi žydų pamaldumo pratybų, tačiau joje pasirodo nauja praktika – duonos laužymas. Tai tipiškas Eucharistijos apeigų pavadinimas (plg. Mt 26,26; Mk 14,22; Lk 22,19; Apd 20,7; 1 Kor 11,20.24). Apaštalų mokslas, broliškos meilės patarnavimai vienas kitam ir viešas bei sakramentinis kultas tuo laiku buvo pagrindiniai Bažnyčios gyvenimo elementai. Jie turi tokie likti ir visais laikais.
10Apd 2,44: Turtų bendrumas buvo laisvas dalykas (žr. Apd 5,4), ir tik laikinai jo laikytasi kai kuriose pirmųjų krikščionių bendruomenėse; vėliau jis išliko vienuolynuose.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Apaštalų darbaiSkyrius: 2