Apie gobšumą 4 Išgirskite tai jūs, kurie mindote beturtį ir žudote krašto vargšus! 5 „Kada gi pasibaigs jaunatis, – klausiate, kad galėtume parduoti grūdus, ir šabas, kad galėtume nešti į turgų kviečius? Efą[i3] sumažinsime, šekelį padidinsime ir svarstykles nutaisysime apgavystei! 6 Pirksime vargšus už sidabrą, beturtį už sandalų porą ir parduosime net kviečių pasturlakus!“ 9 Tą dieną, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – padarysiu, kad saulė nusileistų vidurdienį, ir apsiausiu žemę tamsa dienos metu. 10 Paversiu jūsų iškilmes gedulu ir visas jūsų giesmes raudomis. Apvilksiu visų strėnas ašutine ir plikai nuskusiu visų galvas. Padarysiu ją tarsi gedulą dėl vienintelio sūnaus ir jos pabaigą tarsi karčią dieną. 11 Tikrai ateina dienos, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – kai nusiųsiu badą į kraštą. Ne duonos badą ar vandens troškimą, bet Dievo žodžių badą. 12 Tuomet žmonės keliaus nuo jūros lig jūros, nuo šiaurės lig rytų, skubės šen ir ten, ieškodami VIEŠPATIES žodžio, bet jo nesuras. | 
