1 Abdijo regėjimas. Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS apie Edomą: – Girdėjome pranešimą iš VIEŠPATIES, pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms: „Kilkite! Kilkime į karą prieš jį!“ 2 Tikėk manimi! Padarysiu tave mažiausią tarp tautų, tu būsi visiškai paniekintas. 3 Tave apakino įžūli širdis, – tave, gyvenantį uolų plyšiuose, turintį būstą aukštumose. Sakai savo širdyje: „Kas gali mane nulaipinti žemėn?“ 4 Nors skraidytum aukštai kaip erelis, nors tavo lizdas būtų sukrautas tarp žvaigždžių, iš ten tave nulaipinsiu, – tai VIEŠPATIES žodis. 5 [i1]Jei vagys ateitų pas tave ar plėšikai nakčia, kaip tu galėtum būti taip sunaikintas! Argi jie nevogtų tik tiek, kiek jiems gana? Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave, argi jie nepaliktų parankų? 6 Kaip Esavas buvo apiplėštas ir jo sankaupos išnaršytos! 7 Prie sienos nustūmė tave visi tavo sąjungininkai; tave apgavo, prislėgė tavo bičiuliai; valgantieji tavo duoną paspendė tau spąstus. To jis visiškai nesupranta![i2] 8 Argi tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, – nesunaikinsiu išminčių[i3] Edomo ir supratimo Esavo kalno? 9 Temanai,[i4] tavo galiūnai praras drąsą ir bus sunaikinti visi iki vieno Esavo kalne. 10 Už žudynes ir smurtą, padarytą savo broliui Jokūbui,[i5] rausi iš gėdos ir būsi sunaikintas amžinai. 11 [i6]Tą dieną, kai laikeisi nuošaliai, – tą dieną, kai svetimieji nešėsi jo turtus ir svetimšaliai ėjo pro jo vartus bei metė burtą dėl Jeruzalės, ir tu buvai kaip vienas iš jų. 12 Neturėjai džiaugtis jo nelaime savo brolio dieną; neturėjai džiūgauti dėl Judo žmonių jų žuvimo dieną; neturėjai išdidžiai kalbėti kančios dieną! 13 Neturėjai eiti į mano tautos vartus jų nedalios dieną; bent tu neturėjai džiaugtis Judo nelaime jo nedalios dieną; neturėjai grobti jo nuosavybės jo nedalios dieną! 14 Neturėjai stotis ant kryžkelių jo pabėgėlių žudyti; neturėjai išduoti jo išlikusiųjų jo kančios dieną! B. TAUTŲ TEISMAS VIEŠPATIES DIENĄ 15 Arti yra VIEŠPATIES diena visoms tautoms! Kaip tu darei, taip bus tau daroma; tavo darbai užgrius atgal ant tavo galvos. 16 Kaip jūs gėrėte[i7] mano šventajame kalne, taip gers visos tautos be perstojo. Taip! Jos gers, kol ims švepluoti, – bus jų tarsi niekad nebūta. 17 [i8]Bet Ziono kalne bus išlikusieji, – kalnas bus šventas; Jokūbo namai iškraustys tuos, kurie buvo juos iškraustę. 18 Jokūbo namai bus ugnis, Juozapo namai liepsna, o Esavo namai ražienos, – jie padegs jas ir suris. Neišliks nė vienas iš Esavo namų, nes VIEŠPATS taip kalbėjo! C. IZRAELIO TREMTINIAI GRĮŠ 19 Gyvenantieji Negebe užims Esavo kalną, o gyvenantieji Šefeloje – filistinų kraštą. Jie užims Efraimo žemę ir Samarijos žemę, o Benjaminas užims Gileadą. 20 Izraelio tremtiniai, esantieji Halahe, užims Finikiją lig pat Zarefatos,[i9] o Jeruzalės tremtiniai, esantieji Sefarade, užims Negebo miestus. 21 Išgelbėtieji[i10] kops į Ziono kalną valdyti Esavo kalno, o karalystė bus VIEŠPATIES! |