¹ Tada pakilo Elijas, pranašas lyg ugnis,

o jo žodis buvo lyg liepsnojantis deglas.

² Jis sukėlė jiems badą

ir savo uolumu privertė juos skursti.

³ Viešpaties žodžiu jis aklinai uždarė dangų

ir tris kartus pašaukė žemyn ugnį.

4 Koks garbingas tu, Elijau,

savo nuostabiais darbais!

Kieno garbė tau gali prilygti?

⁵ Tu prikėlei mirusį vaiką iš mirties ir iš mirusiųjų pasaulio

Aukščiausiojo žodžiu.

⁶ Tu siuntei karalius į žūtį

ir kėlei kilminguosius iš ligos patalų.

⁷ Tu girdėjai grasinimus prie Sinajaus

ir bausmės nuosprendžius prie Horebo.

⁸ Tu patepei karalius bausmėms įvykdyti

ir pranašą būti tavo įpėdiniu.

⁹ Tu buvai paimtas aukštyn ugnies viesulu,

vežimu su ugningais žirgais.

¹⁰ Ateityje tau skirta, kaip parašyta,

sušvelninti Dievo pyktį dar jam neįniršus,

atgręžti tėvų širdį į jų vaikus

ir atkurti Jokūbo gimines.

¹¹ Laimingi, kurie tave matys

ir kurie yra užmigę meilėje!

Juk ir mes tikrai gyvensime.

¹² Kai Elijas buvo viesulu paimtas,

jo dvasios buvo pripildytas Eliziejus.

Dusyk tiek ženklų jis padarė

ir daug nuostabių darbų visais savo žodžiais.

Gyvenime jis niekada nedrebėjo prieš jokį valdovą,

joks žmogus nepajėgė jo įbauginti.

¹³ Nebuvo nieko, kas jam būtų buvę per sunku;

jo kūnas pranašavo iš ten, kur gulėjo palaidotas.

¹⁴ Gyvenime jis darė stebuklų,

ir po mirties jo darbai buvo nuostabūs.

¹⁵ Nepaisant viso to, žmonės neatsivertė

ir nuo savo nuodėmių neatsitraukė,

kol nebuvo išvaryti iš savo krašto

ir išblaškyti po visą žemę.

Bet paliko Judas, mažutė tauta

su savo valdovu iš Dovydo namų.

¹⁶ Kai kurie jų darė, kas teisinga,

o kiti buvo be galo nedori.

Ezekijas

¹⁷ Ezekijas įtvirtino savo miestą

ir atvedė į jo vidų vandenį;

jis geležies įrankiais prakirto uolas

ir padarė vandens talpyklas.

¹⁸ Jam valdant, Sanheribas įsiveržė į kraštą

ir atsiuntė rab šakę iš Lachišo;

jis grūmojo kumščiu Sionui ir įžūliai didžiavosi.

¹⁹ Tuomet žmonių širdis apmirė ir rankos drebėjo;

jie buvo skausmo apimti lyg gimdančios moterys.

²⁰ Bet jie šaukėsi Viešpaties, kuris yra gailestingas,

tiesdami į jį rankas.

Greitai Šventasis iš dangaus juos išgirdo

ir išgelbėjo juos per Izaiją.

²¹ Viešpats parbloškė asirų stovyklą,

ir jo angelas juos sunaikino.

Izaijas

²² Mat Ezekijas darė, kas patiko VIEŠPAČIUI,

ir tvirtai laikėsi savo protėvio Dovydo kelio,

kaip jam buvo įsakyta didžiojo pranašo Izaijo,

mačiusio tą tiesą savo regėjimuose.

²³ Izaijo dienomis saulė atgal paėjėjo,

ir pailgino karaliaus gyvenimą.

²⁴ Savo bebaime dvasia jis žvelgė į ateitį

ir guodė liūdinčius Sione.

²⁵ Jis pranašavo apie tai,

kas bus iki laikų pabaigos,

apie paslėptus dalykus, kurie dar turės įvykti.