¹ Didelis nerimas Dievo skirtas kiekvienam,

ir sunkus jungas slegia Adomo vaikus

nuo dienos, kurią jie išeina iš motinos įsčių,

iki tos dienos, kai sugrįžta pas visų motiną.

² Juos vargina keblios mintys, baimė širdyje,

nerimą kelianti mintis apie mirties dieną.

³ Nuo žmogaus, sėdinčio iškiliame soste,

iki žmogaus, sėdinčio dulkėse ir pelenuose,

⁴ nuo žmogaus, nešiojančio purpurą ir karūną,

iki žmogaus, vilkinčio ašutinę,

visus užplūsta mintys ­ pykčio ir pavydo,

rūpesčio ir nerimo,

mirties baimės ir įniršio bei kivirčų.

⁵ Net besiilsinčiam savo lovoje žmogui

naktį rūpesčiai trukdo miegoti.

⁶ Trumpas jo poilsis, tartum nebuvęs,

kol savo sapnuose grumiasi kaip dieną.

Žmogų vargina vaizduotės reginiai,

lyg jis būtų ištrūkęs iš mūšio lauko.

⁷ Tą akimirką, kai pasijunta saugus,

jis pabunda, stebėdamasis, kad nebuvo ko bijoti.

⁸ Visiems kūriniams, nuo žmonių iki gyvulių,

o nusidėjėliams ­ septyneriopai,

⁹ ateina mirtis ir kraujo praliejimas,

kivirčas ir kalavijas,

nelaimės ir badas, žūtis ir rykštė.

¹⁰ Visa tai buvo sukurta nedorėliams,

dėl jų atėjo ir tvanas.

¹¹ Kas iš žemės, sugrįžta į žemę,

o kas iš vandenų ­ į jūrą^[i1].

Įvairios patarlės

¹² Visa, kas kyla dėl kyšio ar neteisingumo, bus sunaikinta,

o ištikimybė išliks amžinai.

¹³ Neteisėtai įgytas turtas išseks lyg upė

ir nudundės lyg perkūno griausmas per audrą.

¹⁴ Kaip dosnus žmogus turi dėl ko džiaugtis,

taip laužantys Įstatymą prieis liepto galą.

¹⁵ Nedorėlių vaikai mažai šakų teišskleidžia,

nes jų nesveikos šaknys ant stačios uolos.

¹⁶ Jie lyg paupių nendrės,

kurios nudžiūva greičiau už kitus augalus.

¹⁷ Gerumas ­ tarsi vešlus sodas,

o išmalda išlieka amžinai.

¹⁸ Turtas ar uždarbis pasaldina gyvenimą,

bet geriau už juos abu ­ rasti lobį.

¹⁹ Palikuonys ir miesto įkūrimas įamžina žmogaus vardą,

bet geriau už juos abu žmogui, kuris įgyja išminties.

Galvijai ir sodai praturtina žmogų,

bet geriau už juos abu ­ ištikima žmona.

²⁰ Vynas ir muzika džiugina širdį,

bet geriau už juos abu ­ draugų meilė.

²¹ Fleita ir arfa pagražina dainą,

bet geriau už juos abu ­ malonus balsas.

²² Meilumas ir grožis džiugina akį,

bet geriau už juos abu ­ dirvos derlius.

²³ Draugas ar bičiulis visada mėgstami,

bet dar geriau už juos abu ­ protinga žmona.

²⁴ Giminaitis ar padėjėjas naudingi bėdoje,

bet išmalda padeda labiau už juos abu.

²⁵ Auksas ir sidabras pastato žmogų ant kojų,

bet geras patarimas labiau vertinamas už juos abu.

²⁶ Turtas ir jėga drąsina širdį,

bet geriau už juos abu ­ pagarbi Viešpaties baimė.

Pagarbiai Viešpaties bijančiam nėra skurdo;

ja gyvenančiam nėra reikalo ieškoti pagalbos.

²⁷ Pagarbi Viešpaties baimė ­ tarsi vešlus sodas;

ji saugo žmogų geriau negu bet kokie turtai.

Elgetavimas

²⁸ Mano vaike, negyvenk iš elgetavimo!

Geriau mirti, negu elgetauti.

²⁹ Kai žmogus turi žiūrėti į kito stalą,

jo buitis neverta vadintis gyvenimu.

Kitų žmonių skanėstai užteršia ryklę;

protingas, išauklėtas žmogus to saugosis.

³⁰ Begėdžio burnoje elgetavimas saldus,

bet jo viduje dega kaip ugnis.