1 Koks nepaprastas žmogus, kuris pasišvenčia tyrinėti Aukščiausiojo Įstatymą! Jis ištiria visų protėvių išmintį ir imasi pranašysčių; 2 jis brangina garsiųjų žmonių posakius ir gilinasi į palyginimų gelmes; 3 jis tyrinėja paslėptą patarlių prasmę ir įninka į palyginimų mįsles. 4 Jo paslaugomis naudojasi didžiūnai, jis dalyvauja valdovo sueigoje. Jis keliauja po svetimas šalis, kad patirtų, kas gera ir pikta kitur. 5 Jis mėgsta anksti keltis, norėdamas ieškoti Viešpaties, savo Kūrėjo, ir melstis Aukščiausiajam. Jis garsiai meldžiasi, prašydamas atleisti jam nuodėmes. 6 Tada, jeigu Viešpats Visagalis nori, jis bus pripildytas supratimo dvasios, bers savo išminties žodžius ir šlovins Viešpatį malda. 7 Viešpats parodys, ką patarti ir ką perprasti, mąstant apie Dievo paslaptis. 8 Todėl jis skelbs, ką yra išmokęs, ir didžiuosis Viešpaties Sandoros Įstatymu. 9 Daugelis girs jo supratimą, jis niekada nebus užmirštas. Neišblės jo atminimas, per kartų kartas bus gyvas jo vardas. 10 Tautos kalbės apie jo išmintį, ir bendrija skelbs jam pagyrimus. 11 Kol gyvena, jis vienas iš tūkstančio, o kai miršta, palieka gerą vardą. Kvietimas šlovinti Kūrėją 12 Širdyje turiu daugiau ką pasakyti; esu toks kupinas, kaip mėnulis pilnaties metu. 13 Klausykitės manęs, mano ištikimieji vaikai, ir skleiskite vainiklapius lyg rožė, pasodinta prie tekančio vandens. 14 Skleiskite savo malonų smilkalų kvapą, pražyskite tarsi lelija. Teikite kvapą ir giedokite šlovės giesmę, garbinkite Viešpatį už visus jo darbus. 15 Skelbkite jo vardo didingumą, ir, šlovindami jį, dėkokite giesme, arfa ir visais styginiais instrumentais! Skelbkite ir giedokite džiaugsmingai: 16 „Kokie nuostabūs visi Viešpaties darbai! Ką tik jis įsako, įvyksta skirtu laiku. Nereikia klausti: ‘Kas tai?’ arba: ‘Kodėl tai?’ nes atėjus laikui į tokius klausimus bus atsakyta.“ 17 Jo žodžiu susikaupė jūra tartum pylimas, ir jo įsakymu buvo padarytos vandens talpyklos. 18 Užtenka jam įsakyti, ir vykdoma jo valia; niekas negali apriboti jo galios išgelbėti. 19 Prieš jį visi žmonijos darbai, niekas negali būti paslėpta nuo jo akių. 20 Jo žvilgsnis apima visa nuo amžių pradžios iki galo; nieko nėra, kas būtų jam nelaukta. 21 Tad nėra reikalo klausti: ‘Kas tai?’ arba ‘Kodėl tai?’ nes visa, kas sukurta, turi savo paskirtį. 22 Jo palaiminimas užtvindo išdžiūvusią žemę lyg Nilas, pagirdo žemės paviršių lyg Eufratas. 23 Jo pyktis taip pat išvaro ištisas tautas, kaip vešlią lygumą pavertė druskinga dykuma. 24 Doriesiems jo keliai lygūs, nedorėliams pilni akmenų. 25 Iš pat pradžių gera buvo sukurta geriesiems, o gera ir pikta nedoriesiems. 26 Būtiniausi žmogaus gyvasčiai vanduo ir ugnis, geležis ir druska, kviečių miltai, pienas ir medus, vynuogių kraujas, aliejus ir drabužis. 27 Geriems žmonėms visi šie dalykai geri, bet nusidėjėliams jie pasidaro blogi. 28 Būna audros vėjų, skirtų nubausti, kurie savo šėlimu gali perkelti kalnus. Atėjus atsiteisimo dienai, jie parodys savo jėgą ir numalšins savo Kūrėjo pyktį. 29 Ugnis ir kruša, badas ir maras visi jie irgi sukurti bausmei. 30 Plėšrūs žvėrys, skorpionai ir gyvatės, keršijantis kalavijas nedorėliams sunaikinti visi jie sukurti ir laikomi jo svirne skirtam laikui. 31 Jam įsakius, jie džiūgauja, visados pasirengę jam tarnauti žemėje; atėjus laikui, jie paklus jo žodžiui. 32 Todėl iš pat pradžių buvau tuo įsitikinęs, išmąstęs ir palieku užrašęs: 33 „Visi Viešpaties darbai geri“, nes jis pasirūpina kiekvienu reikalu jam skirtu laiku. 34 Tad nėra reikalo sakyti: „Tai blogiau, negu tai“, nes visa įrodo savo vertę skirtu laiku. 35 Tad skelbk šlovės giesmę visa širdimi ir balsu, garbink Viešpaties vardą! |