¹ Kiekvienas draugas sako: „Ir aš tavo bičiulis“, ­

tačiau kai kurie jų tik vadinasi draugais.

² Argi tai ne mirtinas skausmas,

kai širdies draugas tampa priešu?

³ Deja, palinkstame į pikta! Kodėl buvai sukurtas

apgaule apdengti žemės veidą?

⁴ Būna bičiulių, kurie sveikina draugą laimėje,

bet, ištikus vargui, nuo jo nusisuka.

⁵ Būna bičiulių, kurie dalijasi draugo triūsu dėl valgio,

bet mūšyje neša jo skydą.

⁶ Neužmiršk savo bičiulio mūšyje

ir, dalydamas grobį, jo neaplenk.

Patarėjai

⁷ Kiekvienas patarėjas nurodo kelią,

bet kai kurie jų pataria tik sau.

⁸ Būk atsargus su patarėju;

sužinok iš pradžių, kokia jam iš to nauda,

nes jis patį save turi galvoje.

Jis gali mesti kauliukus tavo nenaudai

⁹ ir sakyti tau: „Tavo kelias geras“, ­ o paskui laikytis nuošalėje,

žiūrėdamas, kas tau atsitiks.

¹⁰ Nesitark su žmogumi, kuris žiūri į tave šnairomis;

slėpk savo ketinimus nuo tau pavydinčių žmonių.

¹¹ Nesitark su moterimi apie jos varžovę,

su bailiu apie karą,

su pirkliu apie verslą,

su pirkėju apie prekės vertę,

su šykštuoliu apie dosnumą,

su negailestingu žmogumi apie gerumą,

su tinginiu apie bet kokį darbą,

su šių metų samdiniu apie kitų metų sėją,

su tingiu vergu apie didelę užduotį;

nekreipk jokio dėmesio į jų duodamą patarimą!

¹² Geriau bendrauk su teisiu žmogumi,

kuris tikrai laikosi įsakymų,

kuris tos pačios minties, kaip tu

ir kuris tau padės, jeigu suklupsi.

¹³ Tuomet kreipk dėmesį į savo širdies patarimą,

nes nėra kito, ištikimesnio už ją.

¹⁴ Kartais žmogaus širdis

gali pasakyti apie jo būklę daugiau

negu sargybos bokšte sėdintys septyni sargai.

¹⁵ Bet pirmiausia melskis Aukščiausiajam,

kad vestų tave tiksliu tiesos keliu.

Tikra ir klaidinga išmintis

¹⁶ Žodis ­ kiekvieno darbo pradžia,

o svarstymas ­ kiekvieno veiksmo.

¹⁷ Viso elgesio šaknis ­ širdis;

ji želdina keturias šakas:

¹⁸ gėrį ir blogį, gyvenimą ir mirtį;

o viską nusprendžia liežuvis.

¹⁹ Žmogus gali būti sumanus ir daugeliui naudingas,

tačiau sau pačiam kvailas.

²⁰ Ir sumanus žmogus skurs, neturėdamas ko valgyti,

jeigu jo žodžiai bus atmetami.

²¹ Kadangi Viešpats nesuteikė jam patrauklumo dovanos,

jam trūksta visapusiškos išminties.

²² Kai žmogus išmintingas savo naudai,

jo sveiko proto vaisiai jame bus matyti.

²³ Kai išmintingas žmogus moko savo tautą,

jo sveiko proto vaisiai būna ilgalaikiai.

²⁴ Išmintingas žmogus bus apibertas gyriumi;

kas tik jį matys, vadins laimingu.

²⁵ Žmogaus gyvenimo dienos ribotos,

bet Izraelio dienos nesuskaičiuojamos.

²⁶ Žmogus, išmintingas savo tautos naudai,

laimi garbės paveldą, ir jo vardas amžinai gyvas.

Nuosaikumas prie stalo

²⁷ Mano vaike, valdyk save visą gyvenimą;

žiūrėk, kas tau kenksminga, ir sau to neleisk.

²⁸ Juk ne kiekvienas maistas visiems geras,

ne visi valgiai tinka kiekvienam skoniui.

²⁹ Nebūk godus kiekvieno skanėsto

ir nevalgyk be saiko geriausių valgių.

³⁰ Persivalgymas atneša ligą,

o besaikis valgymas sukelia vėmimą.

³¹ Nuo persivalgymo daugelis mirė,

bet saikus žmogus pailgina savo gyvenimą.