1 Žmogus, kuris laikosi Įstatymo, atnašauja daug aukų; kas paklūsta įsakymams, tas aukoja bendravimo atnašas. 2 Dėkingumo ženklan žmogus atnašauja geriausių miltų, o duodamas išmaldą, atnašauja šlovės auką. 3 Šalintis nuo pikta patinka Viešpačiui, vengti neteisingumo išpirkimo darbas. 4 Nesirodyk Viešpačiui tuščiomis rankomis, nes visa, ką atnašauji, yra įsakymo vykdymas. 5 Teisiojo atnaša praturtina aukurą ir kaip malonus kvapas kyla pas Aukščiausiąjį. 6 Teisiojo auka maloni, ir jo priminimo atnaša niekada nebus užmiršta. 7 Dosnia širdimi garbink Viešpatį, nešykštėk savo rankų triūso pirmienų. 8 Visas savo dovanas atnašauk šypsančiu veidu ir dešimtines atskirk su džiaugsmu. 9 Duok Aukščiausiajam, kaip jis tau yra davęs, tiek dosniai, kiek išgali. 10 Viešpats atlygina; jis atlygins tau septyneriopai. 11 Neatnašauk jam kyšių, nes jis jų nepriims! Nepasitikėk auka iš skriaudos vaisių, 12 nes jis Teisėjas; jis nėra šališkas. 13 Jis niekada nebūna šališkas, skriausdamas silpnuosius, bet išklauso nuskriaustojo maldą. 14 Jis nėra kurčias našlaičio verksmui ar našlės, kai ji lieja savo skundą. 15 Argi našlės skruostais tekančios ašaros neapkaltina žmogaus, privertusio jas lietis? 16 Kas nuoširdžiai tarnauja Dievui, tas bus išklausytas; jo maldavimas pasiekia dangų. 17 Nuolankiojo malda prasiskverbia pro debesis ir nenurimsta, kol nepasiekia savo tikslo; 18 ji neatsitrauks, kol Aukščiausiasis neatsilieps, nepažadės teisingai spręsti ir to nepadarys. 19 Dievas iš tikrųjų neuždels ir tarsi galiūnas nenurims, 20 kol nepalauš negailestingųjų nugaros ir neatmokės kerštu tautoms, 21 kol nesunaikins įžūliųjų minios ir nesutrupins neteisiųjų skeptro, 22 kol neatlygins mirtingajam pagal jo veiksmus ir neatmokės už žmonių darbus pagal jų mintis, 23 kol neapgins savo tautos reikalų ir nepradžiugins jos gailestingumu. 24 Malonus jo gailestingumas nelaimėje kaip lietaus debesys per sausrą. |