¹ Tuščios ir apgaulingos neprotingo žmogaus viltys,

o sapnai duoda sparnus kvailiams.

² Kaip žmogus, kuris gaudo šešėlį ar vejasi vėją,

elgiasi tas, kas tiki sapnais.

³ Kas matoma sapnuose, tai tik atspindys,

atvaizdas veido, žiūrinčio į save patį.

⁴ Argi gali iš nešvaraus išeiti kas nors švaraus?

Argi gali melagis kada pasakyti tiesą?

⁵ Būrimai, ženklų aiškinimas ir sapnai yra niekai;

ko tu jau tikiesi, tai protas ir pavaizduoja.

⁶ Nebent tai būtų ypatingas regėjimas,

Aukščiausiojo siųstas, antraip neimk jų į širdį.

⁷ Juk sapnai suklaidino daugelį,

ir žmonės, sudėję į juos savo viltis, įkliuvo į bėdą.

⁸ Įstatymo vykdymas nereikalauja tokių apgaulių;

išmintis yra tobula, laikydamasi tiesos.

Kelionė daug išmoko

⁹ Išsilavinęs žmogus daug žino,

ir kas yra daug patyręs, tas kalba protingai.

¹⁰ Žmogus be patirties mažai žino,

bet kas yra keliavęs, tas įgyja daug gudrumo.

¹¹ Daug mačiau savo kelionėse,

išmokau daugiau, negu galėčiau apsakyti.

¹² Dažnai buvau mirties pavojuje,

bet išsigelbėjau patirties dėka.

¹³ Gaji yra drąsa pagarbiai bijančiųjų Viešpaties,

nes jų viltis tame, kuris juos gelbsti.

¹⁴ Pagarbiai bijančiam Viešpaties nėra ko bijoti;

jis nebus bailys, nes Viešpats jo viltis.

¹⁵ Laiminga siela pagarbiai bijančio Viešpaties!

Kuo jis pasitiki? Kas jo ramstis?

¹⁶ Į tuos, kuriuos myli, žvelgia Viešpats,

galingas skydas

ir stiprus ramstis,

užuovėja nuo dykumos vėjo

ir paunksmė nuo vidurdienio saulės,

apsauga nuo suklydimo

ir pagalba nuo nuopuolio.

¹⁷ Jis teikia džiaugsmo širdžiai, spindesio akims,

duoda sveikatos, gyvasties ir palaimos.

Įstatymas ir atnašos

¹⁸ Kas atnašauja aukai neteisėtai įgytus daiktus,

tas suteršia savo dovanas.

Nedorėlių atnašos Dievui nėra malonios.

¹⁹ Aukščiausiajam nepatinka neteisiųjų atnašos,

jis neatleidžia jiems nuodėmių, nors aukų būtų ir daugybė.

²⁰ Atnašauti auką iš beturčių indėlių

lygiai nedora,

kaip ir užmušti sūnų jo tėvo akyse.

²¹ Labdaros duona ­ vargšų gyvastis;

kas iš jų atima ją, tas pralieja kraują.

²² Kas atima iš artimo pragyvenimą,

tas padaro žmogžudystę;

kas neišmoka samdiniui jo algos,

tas pralieja kraują.

²³ Jeigu vienas stato, o kitas griauna,

iš to abiems būna tik vargo.

²⁴ Jeigu vienas meldžiasi, o kitas keikiasi,

katro balsą Viešpats girdės?

²⁵ Jeigu žmogus, palietęs lavoną, apsiplauna

ir vėl jį paliečia,

kokia jam nauda iš apsiplovimo?

²⁶ Taip ir žmogus,

kuris pasninkauja už savo nuodėmes,

o paskui eina ir daro tą patį:

kas išgirs jo maldą

ir ką jis laimėjo savo pasninku?