¹ Žmogaus, kuris pagarbiai bijo Viešpaties,

neištiks jokia nelaimė,

bet jis bus gelbstimas iš visų mėginimų.

² Kas nekenčia Įstatymo, tas neišmintingas

ir blaškomas kaip laivas audroje.

³ Protingas žmogus pasitiki Viešpaties žodžiu,

nes jam Įstatymas

patikimas kaip pranašystė.

⁴ Parenk, ką turi sakyti, ir tavęs visi klausysis;

semkis iš savo auklėjimo ir duok atsakymą.

⁵ Kvailio širdis ­ lyg vežimo ratas,

o jo mąstysena ­ lyg išklibusi ašis.

⁶ Kandus draugas ­ kaip smarkus eržilas,

kuris žvingauja, nepaisydamas, kas ant jo jotų.

Skirtumai

⁷ Kodėl viena diena svarbesnė už kitą,

jei ta pati saulė apšviečia kiekvieną metų dieną?

⁸ Jos skiriasi Viešpaties išmintimi;

jis nustatė metų laikus ir šventes.

⁹ Kai kurias dienas jis išaukštino ir pašventino,

o kai kurias padarė šiokiadieniais.

¹⁰ Visi mirtingieji iš molio,

ir žmonija sukurta iš žemės.

¹¹ Savo pažinimo pilnatvėje

Viešpats daro tarp jų skirtumą

ir nustato jiems skirtingus kelius.

¹² Kai kuriuos jis laimina bei išaukština,

kai kuriuos pašventina bei patraukia prie savęs,

bet kai kuriuos prakeikia bei nužemina

ir išvaro iš savo buveinės.

¹³ Kaip puodžiaus rankose molis,

kurį jis minko, kaip jam patinka,

taip žmonės rankose jų Kūrėjo,

kuris atlygina jiems pagal savo nuosprendį.

¹⁴ Kaip pikta yra gero priešybė,

o mirtis ­ gyvybės,

taip nusidėjėliai yra teisiųjų priešybė.

¹⁵ Pažvelk į visus Aukščiausiojo darbus:

jie visi sukurti poromis

ir atitinka vienas kitą.

¹⁶ O aš budžiu paskutinis,

kaip likučių rankiotojas po vynuogių rinkėjų.

¹⁷ Viešpaties palaiminimu atvykau pirmas

ir lyg vynuogių rinkėjas pripildžiau

savo vyno spaudyklą.

¹⁸ Pastebėkite, kad aš ne vien dėl savęs triūsiau,

bet dėl kiekvieno, kuris ieško išminties.

¹⁹ Tad klausykitės manęs, žmonijos didžiūnai,

ir įsidėmėkite bendrijos vadovai!

Nuosavybė ir tarnai

²⁰ Sūnui ar žmonai, broliui ar bičiuliui

neleisk savęs valdyti, kol esi gyvas;

neatiduok niekam to, ką turi,

kad kartais nesigailėtum ir nereikėtų prašyti,

kad grąžintų.

²¹ Kol esi gyvas ir gali alsuoti,

neleisk niekam užimti tavo vietos.

²² Juk geriau, kad tavo vaikai tavęs prašytų,

negu kad žiūrėtum į savo vaikų rankas.

²³ Visuose savo reikaluose būk šeimininkas,

tenesuteršia niekas tavo garbės!

²⁴ Tą dieną, kai tavo gyvenimas bus prie galo,

mirties valandą išdalyk savo paveldą.

²⁵ Pašaras, lazda ir naštos ­ asilui,

duona, drausmė ir darbas ­ vergui.

²⁶ Pristatyk savo vergą prie darbo, ir turėsi ramybę;

duok jam laisvas rankas, ir jis ieškos laisvės.

²⁷ Jungas ir diržas palenkia sprandą,

o blogą vergą ­ šiekštas ir bausmės.

²⁸ Varyk jį dirbti, kad nebūtų be darbo,

²⁹ nes buvimas be darbo išmoko daug pikta.

³⁰ Pristatyk jį dirbti, kaip dera,

o jeigu jis nepaklūsta, uždėk grandines.

Tačiau niekada neviešpatauk nė vienam

ir nedaryk nieko, kas neteisinga.

³¹ Jeigu turi tik vieną vergą,

elkis su juo kaip su savimi pačiu,

nes jį nusipirkai krauju.

Jeigu turi tik vieną vergą,

elkis su juo kaip su broliu,

nes tau jo reikės, kaip reikia gyvasties.

³² Jeigu blogai su juo elgsiesi,

ir jis, palikęs tave, pabėgs,

³³ tai kuriuo keliu eisi jo ieškoti?