1 Nemiga dėl turto nualina žmogaus kūną, o nerimas dėl jo išsklaido miegą. 2 Bemiegis nerimas neleidžia užsnūsti labiau, negu sunki liga sutrikdo poilsį. 3 Turtuolis triūsia, kad susikrautų turtų, o ilsėdamasis valgo iki soties skanėstų. 4 Beturtis nuolat triūsia, vos užsidirbdamas kuklų pragyvenimą, o ilsėdamasis tampa skurdžiumi. 5 Kas myli auksą, tas nuodėmės lengvai neišvengs; kas ieško turtų, tas bus jų suklaidintas. 6 Daugelis pražuvo dėl aukso, ir jų pražūtis buvo jiems savaime aiški. 7 Tai pinklės kvailiams, ir bet koks neišmanėlis leidžiasi į jas įviliojamas. 8 Laimingas turtuolis, rastas be dėmės, neinantis paskui savo turtus! 9 Kas jis, kad galėtume jį pasveikinti? Juk jis padarė nuostabių darbų saviesiems! 10 Kas buvo išmėgintas auksu ir rastas tobulas? Tebūna už tai pagirtas! Kas galėjo nusižengti ir nenusižengė, galėjo daryti pikta ir nepadarė? 11 Jo nuosavybė bus tvirtai pagrįsta, ir bendrija skelbs jo dosnumą. Elgesys prie stalo 12 Esi pasodintas prie didžiūno stalo? Neatsinešk prie jo godžios ryklės! Nesakyk: „Kokios gausios vaišės!“ 13 Atmink, kad godi akis blogas dalykas. Kas buvo sukurta godesnio už akį? Todėl kiekviena proga ji ir ašaroja. 14 Netiesk rankos į visa, ką matai, nenustumk savo kaimyno nuo dubens. 15 Rūpinkis savo kaimynu kaip pačiu savimi ir galvok apie visa, kas tau nepatinka. 16 Kaip išauklėtas žmogus, valgyk, kas prieš tave padėta, ir godžiai nežiaumok, kad kiti nepasibjaurėtų. 17 Pirmas liaukis, kaip dera gerai besielgiančiam, ir godžiai neryk, kad kitų neįžeistum. 18 Jeigu esi pasodintas prie stalo tarp daugelio žmonių, netiesk pirmas rankos. 19 Argi trupučio negana išauklėtam žmogui? Atsigulusiam nereikės pūkšti. 20 Saikingumas valgant laiduoja sveiką miegą ir aiškų protą keliantis kitą dieną. Rijūnui skirtos nemigo, šleikštulio ir skrandžio bėdos. 21 Jeigu norom nenorom persivalgei, atsikelk nusivemti, ir tau palengvės. 22 Klausykis, mano vaike, nepaniekink manęs, ir ilgainiui branginsi mano žodžius. Kad ir ką darytum, būk santūrus, ir joks blogas įprotis tavęs neužklups. 23 Dosniai maistą dalijantįjį žmonės giria, ir jų liudijimas apie jo dosnumą patikimas. 24 Miestas skundžiasi žmogumi, kuris šykšti maisto, ir jų liudijimas apie jo šykštumą tikslus. Vynas 25 Nemėgink įrodyti savo jėgų, gerdamas vyną, nes vynas yra pražudęs daugelį. 26 Kaip žaizdras išbando kalvio darbą, taip vynas išbando širdis, kai įžūlieji ginčijasi. 27 Vynas žmonėms gyvasties šerdis, jei jo geriama saikingai. Koks gyvenimas žmogui be vyno? Iš pradžių jis buvo sukurtas žmonių džiaugsmui. 28 Širdies džiaugsmui, gerai nuotaikai ir malonumui užtenka vyno, jeigu jis geriamas saikingai tinkamu laiku. 29 Galvos skausmą, kartėlį ir gėdą kelia vynas, geriamas be saiko, pykstant ir barantis. 30 Vis daugiau ir daugiau vyno raizgai kvailiui; jie mažina jam jėgas ir daugina žaizdas. 31 Gerdamas vyną, nesikabinėk prie kaimyno, nepašiepk jo, kai jis linksmas. Nedaryk jam priekaištų ir nesiginčyk su juo prie žmonių. | 
