¹ Kas savo artimui skolina, tas gailestingai elgiasi,

kas tiesia pagalbos ranką, tas laikosi įsakymų.

² Skolink savo artimui, kai jis varge,

laiku grąžink paskolą savo artimui.

³ Laikykis savo žodžio, būk sąžiningas artimui,

ir visados turėsi, ko tau reikia.

⁴ Daugelis skolininkų prašo paskolos,

o vėliau apsunkina jiems padėjusius žmones.

⁵ Skolindamasis jis bučiuoja skolintojui ranką

ir pagarbiai kalba apie jo turtą.

Bet, atėjus laikui grąžinti,

jis uždelsia, teisinasi ir prašo daugiau laiko.

⁶ Net jei jis ir gali grąžinti,

jo skolintojas pajėgs atgauti vos pusę,

ir tai laikys radiniu.

Bet negalėdamas grąžinti,

skolininkas atima pinigus,

ir skolintojas be jokio reikalo įsigyja priešą.

Skolininkas atmokės jam keiksmais bei priekaištais

ir, užuot pagerbęs, išplūs.

⁷ Daugelis atsisako skolinti ne iš širdies kietumo,

bet iš baimės būti be reikalo apgauti.

Išmalda

⁸ Nepaisydamas to, būk dosnus vargšui;

neversk jo laukti tavo išmaldos.

⁹ Pagal įsakymą padėk beturčiui,

nepavaryk jo tuščiomis rankomis skurde.

¹⁰ Naudok savo pinigus broliui ar bičiuliui,

neslėpk jų rūdyti po akmeniu.

¹¹ Kaupk savo lobį pagal Aukščiausiojo įsakymus

ir turėsi daugiau naudos negu iš aukso.

¹² Krauk išmaldą savo ižde;

ji išgelbės tave nuo visa pikta.

¹³ Geriau už tvirtą skydą ar sunkią ietį

ji kovos už tave su priešais.

Užstatas

¹⁴ Geras žmogus laiduoja už savo artimą,

ir tik begėdis norėtų jį apgauti.

¹⁵ Neužmiršk savo laiduotojo gerumo,

nes už tave jis užstatė savo gyvastį.

¹⁶ Nedorėlis nesirūpina laiduotojo nuosavybe,

¹⁷ nedėkingas žmogus užmiršta savo geradarį.

¹⁸ Laidavimas pražudė daugelį pasiturinčių žmonių

ir blaškė juos, kaip mėto jūros bangos;

įžymius žmones jis išvarė iš namų

ir išsiuntė klajoti po svetimus kraštus.

¹⁹ Nusidėjėlis per laidavimą įkrinta į bėdą;

kas per daug įsipareigoja, tas įsivelia į ieškinius.

²⁰ Laiduok už artimą pagal savo išgales,

bet žiūrėk, kad pats neįpultum į skurdą.

Taupumas

²¹ Pirmutinės reikmės žmogaus gyvenime ­

vanduo, duona ir drabužis,

taip pat pastogė, kad turėtų užuovėją.

²² Vargšo buitis savo saugioje pastogėje geresnė

negu prabangios puotos tarp svetimų.

²³ Mažai ar daug turėtum, pasitenkink tuo, ką turi,

kad nereikėtų klausytis priekaištų, daromų veltėdžiui.

²⁴ Liūdnas gyvenimas ­ eiti iš namų į namus,

nes kur tu svečias, ten negali burnos atverti.

²⁵ Toks svečias nesulauks padėkos už taurių pripildymą;

be to, girdėsi šiurkščius žodžius:

²⁶ „Eikš šen, atėjūne! Padenk stalą!

Paduok man valgyti, ką turi po ranka!

²⁷ Pradink, atėjūne, nes atėjo garbingas svečias!

Mano brolis atėjo į svečius, man reikalingas kambarys!“

²⁸ Skaudu išauklėtam žmogui būti apšauktam veltėdžiu

ir pakelti skolintojų įžeidinėjimus.