¹ Įspėjimas kartais gali būti ne laiku,

ir tyla kartais gali apreikšti protingą žmogų.

² Daug geriau įspėti,

negu erzintis iš pykčio!

³ Kas prisiima savo kaltę,

tas bus apsaugotas nuo nesėkmės.

⁴ Kaip eunuchas, mėginantis išniekinti mergaitę,

atrodo žmogus, prievarta verčiamas daryti, kas teisinga.

⁵ Vienas žmogus tyli ir laikomas išmintingu,

o kitas, būdamas plepus, nemėgstamas.

⁶ Vienas žmogus tyli, nes neturi nieko pasakyti,

o kitas tyli, laukdamas tinkamos progos kalbėti.

⁷ Išmintingas žmogus tyli, kol ateina tinkamas laikas,

o kvailas pagyrūnas tinkamo laiko nepastebi.

⁸ Kas per daug kalba, tas sukelia koktumą,

o kas nori kitą nukalbėti, tas bus nekenčiamas.

⁹ Nelaimėje gali glūdėti laimė žmogui,

ir nuostolis gali atnešti nelauktą sėkmę.

¹⁰ Būna dovanų, kurios tau neneša jokios naudos,

ir būna dovanų, kurios tau atlygina dvigubai.

¹¹ Būna nuostolių dėl garbės

ir žmonių, pakėlusių galvas iš sunkių bėdų.

¹² Būna, kad žmogus daug perka už mažą kainą,

bet moka už tai septyneriopai.

¹³ Išmintingas žmogus keliais žodžiais įgyja palankumą,

o kvailieji veltui švaisto savo meilikavimą.

¹⁴ Sukto žmogaus dovana nebus tau naudinga,

nes jis laukia, kad atsilygintum septyneriopai.

¹⁵ Jis mažai duoda, bet daug barasi,

laido gerklę kaip miesto šauklys.

Šiandien jis paskolina, o rytoj reikalauja grąžinti;

iš tikrųjų toks žmogus šlykštus.

¹⁶ Kvailys sako: „Draugų neturiu.

Už mano gerus darbus niekas nedėkoja.“

¹⁷ Visi, kurie valgo jo duoną, turi piktą liežuvį.

Kaip tyčiojasi iš jo kiekvienas, ir kiek dažnai!

¹⁸ Geriau paslysti ant grindinio negu ant liežuvio;

taip greitai ateina ir nedorėlių žūtis.

¹⁹ Tarsi beskonis skanėstas atrodo pasakojimas ne vietoje,

nuolat kartojamas neišmanėlių.

²⁰ Patarlė iš kvailio lūpų negerbiama,

nes jis nepasako jos tinkama proga.

²¹ Būna, kad skurdas sulaiko žmogų nuo nuodėmės;

todėl ilsėdamasis jis nejaučia sąžinės graužimo.

²² Būna, kad žmogus iš gėdos nusižudo

ar stumia save į pražūtį,

paisydamas, ką kiti apie jį pamanys.

²³ Būna, kad žmogus pažada draugui,

paisydamas, ką jis apie jį pamanys,

ir be reikalo pasidaro sau priešą.

²⁴ Melas ­ bjauri, gėdą žmogui daranti dėmė,

tačiau jis nuolat neišmanėlių lūpose.

²⁵ Geriau vagis negu nepataisomas melagis,

tačiau abiejų likimas ­ žūtis.

²⁶ Melagio kelias veda į negarbę,

jo gėda nuolat jį lydi.

²⁷ Išmintingas žmogus viršija kitus savo žodžiais,

o protingas patinka didžiūnams.

²⁸ Kas dirba žemę, tas kaupia savo pjūties derlių,

o kas patinka didžiūnams, tas gali atsilyginti už kaltę.

²⁹ Paslaugos ir dovanos apakina išmintingųjų akis;

lyg apynasris ant burnos, jos nutildo priekaištus.

³⁰ Paslėpta išmintis ir nematomas lobis ­

kokia nauda iš vieno ir kito?

³¹ Geriau žmogus, slepiantis savo kvailumą,

negu tas, kuris slepia savo išmintį.