¹ Nusidėjai, mano vaike? Daugiau to nebedaryk,

bet prašyk atleidimo už savo praeities nuodėmes.

² Bėk nuo nuodėmės kaip nuo gyvatės,

nes, jeigu prisiartinsi prie nuodėmės, ji tau įgels.

Jos dantys ­ liūto dantys,

ji gali sunaikinti žmogaus gyvastį.

³ Kiekviena kaltė ­ dviašmenis kalavijas;

jos žaizda nepagydoma.

⁴ Smurtas ir įžūlumas išsekina turtus;

taip bus nualinti išdidžiųjų namai.

⁵ Malda iš vargšo lūpų eina tiesiai į Dievo ausis;

jo nuosprendis skelbiamas be lūkuriavimo.

⁶ Kas nekenčia įspėjimo, tas eina nusidėjėlio taku,

bet kas pagarbiai bijo Viešpaties, tas gailisi savo širdyje.

⁷ Sklandus kalbėtojas plačiai žinomas,

bet protingas žmogus pastebi, kai jis paslysta.

⁸ Kas stato namus kitų žmonių pinigais,

tas panašus į žmogų,

renkantį akmenis savo kapo kauburiui.

⁹ Nusikaltėlių gauja ­ kaip pakulų ryšulys;

jie gaus galą ugnies liepsnose.

¹⁰ Lygiais akmenimis grįstas nusidėjėlių kelias,

bet jo gale ­ mirusiųjų pasaulio duobė.

¹¹ Kas laikosi Įstatymo, tas apvaldys savo potraukius;

pagarbi Viešpaties baimė ­ tobula išmintis.

¹² Kas nėra sumanus, tas negali būti išmokytas,

bet esti ir sumanumo, kuris neša kartėlį.

¹³ Išminčiaus išmanymas ­ kaip tvinstanti upė,

o jo patarimas ­ kaip gyvybės šaltinis.

¹⁴ Kvailio protas kaip sudaužytas ąsotis

nebegali talpinti jokio mokslo.

¹⁵ Girdėdamas prasmingą posakį,

protingas žmogus jam pritaria ir kitą prie jo prideda;

tai girdėdamas

lengvapėdis pasijuokia ir atsuka nugarą.

¹⁶ Kvailio plepėjimas ­ kaip našta kelionėje,

bet protingo žmogaus kalbos malonu klausytis.

¹⁷ Sueigoje ieškoma protingo žmogaus nuomonės,

į širdį imami jo žodžiai.

¹⁸ Kvailiui išmintis ­ tarsi namų griuvėsiai,

bukapročiui mokslas ­ padriki tauškalai.

¹⁹ Neprotingam žmogui auklėjimas ­

pančiai ant kojų

ir antrankiai ant jo rankų.

²⁰ Kvailys juokiasi visu balsu,

o išmintingas žmogus kukliai šypsosi.

²¹ Protingam žmogui auklėjimas ­

kaip aukso papuošalas,

kaip apyrankė jam ant dešinės.

²² Kvailys skuba kelti koją į namus,

o gerai išauklėtas žmogus kukliai laukia.

²³ Neišauklėtas žmogus žiūri pro tarpdurį į vidų,

o išauklėtas žmogus laukia lauke.

²⁴ Nemandagu žmogui klausytis prie durų;

išauklėtą žmogų apimtų gėda.

²⁵ Plepių lūpos kartoja kitų žodžius,

o išmintingųjų žodžiai rūpestingai sveriami.

²⁶ Kvailių protas jų burnoje,

o išmintingųjų burna jų prote.

²⁷ Kai nedoras žmogus keikia savo priešą,

jis iš tikrųjų keikia save patį.

²⁸ Šmeižikas juodina save patį,

ir būna nekenčiamas kaimynų.