¹ Kas taip elgiasi, tas nebus turtingas;

kas niekais laiko mažus dalykus, tas pamažu pražus.

² Vynas ir moterys išveda iš kelio protingus vyrus,

o žmogus, bendraujantis su kekšėmis,

praras gėdos jausmą.

³ Puvimas ir kirmėlės jį apims,

ir praradęs gėdos jausmą žmogus neteks gyvasties.

⁴ Kas kitais per greitai pasitiki, tas nerimtas,

o kas nusideda, tas pakenkia sau pačiam.

⁵ Kam nedoras darbas teikia malonumo, tas bus pasmerktas,

o kas atsispiria malonumams,

tas apvainikuoja savo gyvenimą.

⁶ Kas suvaldo liežuvį, tas gyvens be barnių^[i1],

o kas nekenčia paskalų, tas patirs mažiau pikta.

⁷ Niekados nekartok, kas tau buvo pasakyta,

ir iš to neturėsi jokio nuostolio.

⁸ Nei draugui, nei priešui apie tai nekalbėk;

niekam nepasakyk, nebent tai nuslėpti būtų nuodėminga.

⁹ Juk kas tai išgirs, tas tavimi nebepasitikės

ir ilgainiui ims nekęsti.

¹⁰ Ką nors girdėjai? Temiršta tai su tavimi.

Būk tikras, tavęs tai nesusprogdins!

¹¹ Ką nors sužinojęs, kvailys kenčia gimdymo skausmus

tartum kūdikį gimdanti moteris.

¹² Paskala kvailio krūtinėje ­

kaip strėlė, įstrigusi žmogaus šlaunyje.

¹³ Įspėk savo draugą; galbūt jis dar nėra to padaręs,

o jei padarė, tai daugiau tenedaro.

¹⁴ Įspėk savo kaimyną; galbūt jis dar nėra to pasakęs,

o jei pasakė, tai daugiau tenekartoja.

¹⁵ Įspėk savo draugą; dažnai tai gali būti šmeižtas,

ir tikėti kiekvienu pasakojimu neturėtumei.

¹⁶ Žmogus gali suklupti netyčiomis.

Kas nėra nusidėjęs liežuviu?

¹⁷ Paklausk savo kaimyną prieš jį sudrausdamas;

taip tu skaitysiesi su Aukščiausiojo Įstatymu.

Tikroji išmintis

¹⁸ Pagarbi Viešpaties baimė ­ kelias į jo gerumą,

o išmintis laimi jo meilę.

¹⁹ Viešpaties įsakymų pažinimas ­

gyvastį teikiantis mokymas;

darantieji tai, kas jam patinka,

valgys vaisius nuo nemirtingumo medžio^[i2].

²⁰ Visa išmintis ­ pagarbi Viešpaties baimė;

visapusiška išmintis ­ Įstatymo vykdymas

ir jo visagalybės supratimas.

²¹ Kai vergas savo šeimininkui sako:

„Nedarysiu to, ko tu nori“, ­

jei vėliau tai ir darytų,

jis pykdytų tą, kuris jį išlaiko^[i3].

²² Mokėti daryti pikta nėra išmintis,

ir nusidėjėlių patarimas nėra protingas.

²³ Esama apsukrumo, kuris bjaurus,

ir kvailių, kurie nieko pikta nedaro.

²⁴ Geriau dievobaimingas maža žinantis žmogus,

negu labai protingas, bet laužantis Įstatymą.

²⁵ Esama reiklaus, bet nesąžiningo apsukrumo

ir žmonių, išnaudojančių gerumą, kad pasiektų savo.

²⁶ Pasitaiko, kad nedoras žmogus

dedasi širdgėlos prislėgtas,

bet jo vidus pilnas apgaulės.

²⁷ Jis nuleidžia akis ir dedasi kurčias,

bet jei jo kaukės niekas nenuplėš, jis tave išnaudos.

²⁸ Jėgų stoka jį sulaiko nuo nuodėmės,

bet, nepaisydamas to, radęs progą jis padarys žalos.

²⁹ Žmogus pažįstamas iš išvaizdos,

o protingas žmogus ­ akis į akį susitikus.

³⁰ Žmogaus apdaras, nuoširdus juokas ir eisena

parodo tau, kas jis yra.