¹ Amžinasis sukūrė visą pasaulį.

² Vien Viešpats yra teisus.

Nėra kito, išskyrus jį.

³ Mažuoju savo rankos pirštu jis valdo pasaulį,

ir visa jam paklūsta,

nes savo galybe jis yra visų Karalius,

atskiriantis, kas šventa nuo nešventa^[i1].

⁴ Ką jis yra įgalinęs apsakyti jo darbus,

ir kas gali ištirti jo didžius veiksmus?

⁵ Kas gali išmatuoti jo didingą galybę

ar nupasakoti jo gailestingumo darbus?

⁶ Neįmanoma žmogui nei jų sumažinti, nei padidinti;

Viešpaties stebuklų neįmanoma permanyti.

⁷ Baigdamas žmogus dar tik pradeda

ir sustodamas vis dar būna suglumęs.

⁸ Kas yra žmogus ir ko jis vertas?

Jis daro gera ir pikta, bet kas tai yra?

⁹ Žmogaus gyvenimo dienų skaičius būna didžiulis,

jei jis pasiekia šimtą metų.

¹⁰ Kaip jūros vandens lašas,

kaip smėlio grūdelis

tie keli metai prieš amžinybės dienas.

¹¹ Todėl Viešpats kantrus su žmonėmis

ir apipila juos savo gailestingumu.

¹² Jis mato ir žino, kad jų mirtis skausminga,

tad juo labiau jiems atleidžia.

¹³ Žmogus gali būti gailestingas savo artimui,

bet Viešpats gailestingas visiems žmonėms.

Jis pabara juos, auklėja, pamoko ir susigrąžina,

kaip piemuo savo kaimenę.

¹⁴ Jis gailestingas tiems, kurie nusilenkia jo drausmei

ir uoliai vykdo jo įsakus.

Protingas elgesys

¹⁵ Mano vaike, neatmiešk savo gerų darbų priekaištu

ir negadink savo dovanos piktais žodžiais.

¹⁶ Argi rasa nesumažina deginančios kaitros?

Taip ir žodis geriau už dovaną.

¹⁷ Argi žodis iš tikrųjų viršija dovaną?

Geras žmogus duoda ir viena, ir kita.

¹⁸ Tik kvailas žmogus priekaištauja prieš duodamas;

šykštaus davėjo dovana nuliūdina laukiančias akis.

¹⁹ Prieš kalbėdamas pasimokyk;

prieš susirgdamas pasirūpink sveikata.

²⁰ Ištirk save anksčiau, negu būsi teisiamas,

ir aplankymo metu rasi atleidimą.

²¹ Nusižemink anksčiau, negu susergi,

o kai esi nusidėjęs, daryk atgailą.

²² Tenekliudo tau niekas nedelsiant vykdyti įžadą;

nelauk iki mirties, kad būtum nuo jo atleistas.

²³ Prieš darydamas įžadą, pergalvok jį;

nebūk žmogumi, kuris bando Viešpatį.

²⁴ Pagalvok apie jo pyktį mirties valandą

ir atlygio metą, kai jis nugręš savo veidą.

²⁵ Kai visko apstu, atmink alkio metą,

o turtingą dieną pagalvok apie neturtą ir skurdą.

²⁶ Oras keičiasi nuo ryto iki vakaro;

visa greitai praskuba pro Viešpatį.

²⁷ Išmintingas žmogus visados atsargus;

kai visur pilna nuodėmės, jis vengia pikta.

²⁸ Mokytas žmogus turėtų mokyti išminties;

kas jos įgyja, tas turėtų skelbti jos šlovę.

²⁹ Galį protingai kalbėti

turi parodyti savo išmintį,

rūpestingai skleisdami tinkamas patarles.

³⁰ Nesek paskui savo geismus,

tvardyk savo geidulius.

³¹ Jeigu leidi sau tenkinti užgaidas,

jos pavers tave pajuoka tavo priešams.

³² Neūžauk, tenkindamas akimirkos geismą,

nes dvigubai sunkus bus neturtas.

³³ Netapk elgeta, puotaudamas už svetimus pinigus,

kai nieko neturi piniginėje.