BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2021 03 09 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Siracido knygaSkyrius: 17

 Siracido knyga
  
Sir 17

1 Viešpats žmogų sukūrė iš žemės

ir vėl į žemę jį sugrąžina.

2 Jis davė jiems ribotą dienų skaičių,

bet suteikė galią visa valdyti žemėje.

3 Jis apvilko juos jėga, panašia į savo,

ir padarė juos pagal savo paveikslą.

4 Jis įdiegė jų baimę visiems gyvūnams

ir leido jiems viešpatauti žvėrims bei paukščiams.

5 Viešpats davė jiems naudotis penkiomis galiomis;

dalytis supratimu jiems buvo duota kaip šeštoji,

o kaip septintoji ­ protas, jų galių aiškintojas[i1].

6 Nuožiūrą, liežuvį, akis,

ausis ir suprantančią širdį jiems suteikė,

7 išminties ir žinojimo juos pripildė,

gera ir pikta jiems nurodė.

8 Kad parodytų savo darbų didybę,

į jų širdis jis įdiegė pagarbią Viešpaties baimę.

9 Jis davė jiems teisę

amžinai didžiuotis jo nuostabiais darbais[i2].

10 Kad skelbtų jo nuostabius darbus

ir šlovintų jo šventąjį vardą,

11 jis paklojo jiems pažinimą,

gyvenimo įstatymą kaip paveldą.

12 Jis sudarė su jais amžiną Sandorą

ir apreiškė jiems savo įsakymus.

13 Jo didingą šlovę matė jų akys,

ir jo garbingą balsą girdėjo jų ausys.

14 Jis tarė jiems: „Venkite viso, kas pikta!“ ­

ir davė kiekvienam įsakymus dėl artimo.

15 Jų keliai visada jam žinomi;

nuo jo akių jie negali pasislėpti.

16 Jų keliai nuo pat jaunystės veda į pikta,

ir savo akmeninės širdies jie nepajėgia

permainyti į jautrią širdį[i3].

17 Jis paskyrė valdovą kiekvienai tautai,

bet Izraelis yra jo paties dalis.

18 Izraelį kaip savo pirmagimį

jis auklėja rykšte ir,

skirdamas jam savo meilės šviesą, jo nepalieka[i4].

19 Visi jų darbai jam aiškūs kaip saulė,

ir jo akys nuolat stebi jų kelius.

20 Jų nedorieji darbai nuo jo nepaslėpti,

ir visos jų nuodėmės įžeidžia Viešpatį.

21 Bet Viešpats geras ir pažįsta savo kūrinius,

nesunaikina jų ir nepalieka,

bet veikiau jų pasigaili[i5].

22 Žmogaus išmalda jam tartum antspaudo žiedas;

jis brangina žmogaus gerumą kaip akies vyzdį.

23 Vieną dieną jis pakils ir jiems atlygins,

atmokės kiekvienam, kaip jis užsitarnavo.

24 Tiems, kurie daro atgailą, jis leidžia grįžti

ir drąsina tuos, kurie yra netekę vilties.

Raginimas atgailauti

25 Grįžk pas Viešpatį, palik savo nuodėmes,

melskis jo Artume ir mažink savo kaltes.

26 Gręžkis vėl į Aukščiausiąjį ir šalinkis nuodėmės,

nuoširdžiai nekęsk to, kuo jis bjaurisi.

27 Kas giedos šlovės giesmes Aukščiausiajam mirusiųjų pasaulyje,

jeigu jo negarbiname, būdami gyvi?

28 Mirusių pasaulyje, kaip ir niekada nebuvusių,

nutyla šlovės giesmė; tik tie,

kurie gyvi ir sveiki, šlovina Viešpatį.

29 Koks didelis Viešpaties gailestingumas,

jo atlaidumas pas jį grįžtantiems!

30 Nieko panašaus nerandama tarp žmonių,

nes joks žmogus nėra nemirtingas.

31 Argi yra kas šviesiau už saulę?

Betgi ir ji gali užtemti.

Tad kokios tamsios kūno ir kraujo mintys!

32 Dievui atsakingos dangaus aukštybių galybės,

o mirtingieji ­ vien dulkės ir pelenai.

  
Išnašos:
1Sir 17,5: Kai kuriuose rankr. eil. 5 praleista.
2Sir 17,9: Kai kuriuose rankr. eil. 9 praleista.
3Sir 17,16: Kai kuriuose rankr. eil. 16 praleista.
4Sir 17,18: Kai kuriuose rankr. eil. 18 praleista.
5Sir 17,21: Kai kuriuose rankr. eil. 21 praleista.
  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Siracido knygaSkyrius: 17