¹ Kas paliečia dervą, tas susitepa;

kas bendrauja su įžūliu žmogumi, tas tampa į jį panašus.

² Kam gi imtis naštos, kuri tau per sunki?

Kam gi bendrauti su žmogumi,

kuris galingesnis ir turtingesnis už tave?

Kaipgi gali molio puodas bendrauti su geležies katilu?

Kai jiedu vienas į kitą atsitrenks, puodas suduš.

³ Turtuolis pasielgia nedorai ir giriasi,

vargšas patiria skriaudą ir turi atsiprašyti.

⁴ Kol tu turtuoliui naudingas, jis tave išnaudos,

bet kai būsi pervargęs, jis tave pamirš.

⁵ Kol tu šį tą turi, jis maloniai kalbėsis su tavimi

ir šypsniu laimės tavo pasitikėjimą.

⁶ Kai tu jam reikalingas, jis tave apgaudinės,

šypsosis ir drąsins tave,

mandagiai kalbės ir klaus: „Ko tau reikia?“

⁷ Jis paikins tave savo skanėstais,

kol paliks tave be nieko du ar tris kartus,

o galop pasijuoks iš tavęs.

Jei paskui jam pasitaikys tave susitikti,

jis praeis pro šalį, tik pakraipydamas dėl tavęs galvą.

⁸ Saugokis, kad nebūtumei apgautas

ir pažemintas per savo kvailumą.

⁹ Kai esi didiko kviečiamas, būk santūrus,

ir jis tave kvies primygtiniau.

¹⁰ Nebūk su juo per įkyrus, kad nenusibostum,

nebūk nė per daug atokus, kad neliktum užmirštas.

¹¹ Nebandyk elgtis su juo kaip su sau lygiu

ir nepasitikėk jo ilgais pokalbiais,

nes ilgu pasikalbėjimu jis tave bandys

ir nors šypsosis, tave tyrinės.

¹² Negailestingas žmogus, neišlaikantis tavo paslapčių,

jis nepagailės tau nei žalos, nei kalėjimo.

¹³ Būk atsargus ir susirūpink,

nes bendrauji su savo pražūtimi.

¹⁴ Jei miegodamas girdi šiuos dalykus, tai atsibusk!

Visa gyvastimi mylėk Viešpatį

ir šaukis jo, kad išsigelbėtum^[i1].

¹⁵ Kiekvienas gyvūnas myli į save panašų,

kiekvienas žmogus ­ žmogų kaip save patį.

¹⁶ Visi gyvūnai bendrauja su panašiais į save,

ir žmonės laikosi išvien su panašiais į save.

¹⁷ Ką bendra turi liūtas su ėriuku?

Ne daugiau bendra turi nusidėjėlis su teisiuoju.

¹⁸ Argi gali būti taika tarp hienos ir šuns?

Ir kokia bičiulystė tarp turtingo ir vargšo?

¹⁹ Laukiniai asilai dykumoje ­ liūto grobis;

panašiai vargšai ­ ganykla turtingiesiems.

²⁰ Išdidus žmogus bjaurisi nusižeminimu;

panašiai turtuolis bjaurisi vargšais.

²¹ Kai turtuolis suklumpa, jį draugai pakelia,

o kai vargšas parpuola, jį net draugai atstumia.

²² Kai turtuolis kalba, daugelis jam pritaria;

nors ir nesąmonę pasakodamas, jis būna giriamas.

Kai vargšas kalba, iš jo juokiamasi;

nors jis ir protingai šneka, į jį nekreipiama dėmesio.

²³ Turtuoliui kalbant, visi tyli

ir jo išmintį kelia į padanges.

Vargšui kalbant, klausiama: „Kas jis per vienas?“

Jei jis suklumpa, tai dar ir pastumiamas.

²⁴ Turtai geri, jeigu jie nenuodėmingi;

neturtas ­ blogis pagal išpuikėlių matą.

²⁵ Žmogaus širdis atmaino jo veidą

ir į gera, ir į pikta.

²⁶ Laimingos širdies ženklas yra linksmas veidas,

bet kurti patarles ­ varginanti užduotis^[i2].