¹ Jei darai gera, žinok, kam tai darai,

ir tau bus dėkojama už tavo gerus darbus.

² Daryk gera teisiajam ir gausi atlyginimą ­

jei ne iš jo paties, tai tikrai iš Viešpaties.

³ Padėkos nesusilaukia žmogus, kuris nesiliauja daryti pikta,

ir žmogus, kuris neduoda išmaldos.

⁴ Duok pamaldžiam žmogui,

bet nepadėk nusidėjėliui.

⁵ Daryk gera niekinamam žmogui,

bet nieko neduok įžūliam.

Sulaikyk jo ginklus, neapginkluok jo mūšiui,

nes jais jis pavergtų tave;

tuomet gautumei dvigubai pikto už visa gera,

kurį jam darai.

⁶ Aukščiausiasis irgi nekenčia nusidėjėlių

ir bausme ištiks nedorėlius.

⁷ Duok geram žmogui,

bet nepadėk nusidėjėliui.

⁸ Gerovėje draugų negalima pažinti,

o nelaimės dieną priešas neliks pasislėpęs.

⁹ Žmogaus priešai draugiški, kai jam sekasi;

bet nelaimės dieną net žmogaus draugas dingsta.

¹⁰ Niekada nepasitikėk savo priešu,

nes jo nedorumas ­ kaip rūdys ant bronzos.

¹¹ Net jeigu jis nusižemina ir ateina nusilenkęs,

būk su juo santūrus ir atsargus.

Elkis su juo tarsi šveistum vario veidrodį,

kad rūdys jo visai neaptrauktų.

¹² Neleisk jam šalia savęs stovėti,

kad jis tavęs nenustumtų ir neužimtų tavo vietos.

Neleisk jam sėstis savo dešinėje,

kad jis kartais nepanorėtų tavo kėdės,

o tu pagaliau suvoktum mano žodžių tiesą,

dejuodamas, kad nepaisei įspėjimo.

¹³ Kas gailisi gyvatės įgelto kerėtojo

ar prie laukinių žvėrių lendančių žmonių?

¹⁴ Taip atsitinka ir žmogui,

kuris bendrauja su nusidėjėliu

ir įsivelia į jo nuodėmes.

¹⁵ Kurį laiką jis tave paremia,

bet jei tu paslystum, šalia nepasiliks.

¹⁶ Lūpomis priešas kalba maloniai,

bet širdyje rengiasi tave įstumti į duobę.

Nors priešas rodo pilnas ašarų akis,

progai pasitaikius,

jam tavo kraujo niekada nepakaks.

¹⁷ Jei tave ištinka nelaimė, rasi jį po ranka,

bet, apsimesdamas norįs padėti, jis tau pakiš koją.

¹⁸ Tada kraipys galvą, plos rankomis,

be paliovos švilps ir parodys savo tikrąjį veidą.