¹ Neturtingo žmogaus išmintis jam pakelia galvą

ir pasodina jį tarp didžiūnų.

² Negirk žmogaus dėl jo gražios išvaizdos

ir neniekink vien dėl jo išorės.

³ Bitė mažutė tarp sparnuočių,

bet ji surenka visų saldžiausią derlių.

⁴ Neišjuok skarmalus vilkinčio,

nesišaipyk iš skurde esančio žmogaus,

nes neįprasti Viešpaties darbai,

nuo mirtingųjų paslėpti jo veiksmai.

⁵ Daug karalių buvo pasodinta žemėje,

o tas, apie kurį niekas nepamanė, nešiojo vainiką.

⁶ Daug įtakingų žmonių dažnai patenka į visišką nemalonę,

ir įžymūs žmonės atiduodami priešams į rankas.

⁷ Neištyręs reikalo, nesikabinėk;

pirma apsvarstyk, tik tada pasmerk.

⁸ Neišklausęs neduok atsakymo,

nenutrauk kito kalbos viduryje.

⁹ Neik į ginčus dėl dalyko, kuris tau nesvarbus,

ir nesikišk į įžūliųjų kivirčą.

¹⁰ Mano vaike, nebūk užsiėmęs daugeliu dalykų;

jei daugės tavo reikalų, neliksi be kaltės.

Net jeigu vysiesi, niekada nepasivysi,

o bėgdamas neištrūksi.

¹¹ Vienas žmogus tik triūsia, grumiasi ir skuba,

bet vis vien vis labiau ir labiau nusivilia.

¹² O kitas eina savo keliu sugniužęs,

bejėgis ir sklidinas neturto,

tačiau Viešpaties akys į jį žiūri maloniai.

Jis ištraukia jį iš bjaurios klampynės,

¹³ pakelia jo galvą ir išaukština jį

daugelio nustebimui.

¹⁴ Geri ir blogi dalykai, gyvybė ir mirtis,

neturtas ir turtai ateina iš Viešpaties.

¹⁵ Išmintis, supratimas ir Įstatymo pažinimas,

meilė ir dori takai ateina iš Viešpaties.

¹⁶ Klaida ir tamsybė buvo sukurtos su nusidėjėliais;

blogis pasensta kartu su besididžiuojančiais piktu^[i1].

¹⁷ Viešpaties dovana pasilieka su teisiaisiais;

jo malonė neša tvirtą sėkmę.

¹⁸ Žmogus gali pralobti, būdamas taupus šykštuolis,

ir štai koks atlyginimas jam skiriamas.

¹⁹ Sakydamas: „Radau poilsį,

dabar puotausiu, nes visko turiu“, ­

jis nežino, kiek ilgai truks,

kol viską paliks kitiems ir mirs.

²⁰ Mano vaike, atlik savo pareigas, atsidėk joms

ir pasenk, atlikdamas savo užduotį.

²¹ Nesižavėk nusidėjėlio laimėjimais,

bet pasitikėk Viešpačiu ir lauk iš jo šviesos,

nes Viešpačiui lengva

vargšą padaryti turtingą staiga, vienu akimirksniu.

²² Viešpaties palaiminimas yra atlyginimas teisiajam,

ir laikui atėjus jo viltis duos vaisių.

²³ Nesakyk: „Ko man bereikia?

Ko man betrūksta?“

²⁴ Nesakyk: „Esu nepriklausomas!

Kokia bėda begali mane užgulti?“

²⁵ Gerovės dieną žmogus užmiršta nelaimes,

nelaimės dieną žmogus nebeatmena gerovės.

²⁶ Lengva Viešpačiui mirties dieną

atlyginti žmogui pagal jo elgesį.

²⁷ Trumpa kančia užgožia praėjusius malonumus,

o gyvenimo gale atskleidžiami žmogaus darbai.

²⁸ Nevadink nė vieno laimingu prieš jo mirtį,

nes žmogus pažįstamas tik gyvenimo gale.

Taisyklės darant gera

²⁹ Nekviesk kiekvieno į savo namus,

nes apgaulus žmogus turi daug veidų.

³⁰ Niekšo širdis ­ kaip medžioklinis sakalas narve;

kaip šnipas jis ieško tavo silpnų vietų.

³¹ Jis budriai tyko, gera paverčia į pikta,

o pagyrimo vertas tavo elgesys jam atrodo ydingas.

³² Židinys prisipildo žarijų iš vienos kibirkšties,

o piktadaris tyko iš pasalų kraują pralieti.

³³ Saugokis nedoro žmogaus, kuris sumano pikta,

kad amžinai nepražudytų tavo gero vardo.

³⁴ Priglausk svetimą žmogų savo namuose,

ir jis sutrikdys tavo gyvenimo būdą,

o tave padarys svetimą tavo šeimai.