¹ Juozapas puolė prie savo tėvo veido, bučiavo jį ir verkė. ² Gydytojams, buvusiems jo tarnyboje, Juozapas įsakė balzamuoti jo tėvą, ir gydytojai balzamavo Izraelį. ³ Tam jie praleido keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko reikia balzamavimui. Ir egiptiečiai jo gedėjo septyniasdešimt dienų.

⁴ Pasibaigus gedului, Juozapas kreipėsi į faraono dvariškius, sakydamas: „Jei randu malonę jūsų akyse, prašyčiau perduoti faraonui mano prašymą: ⁵ ‘Mano tėvas prisaikdino mane, tardamas: ‘Aš mirštu, turi mane palaidoti kape, kurį sau išsikasiau Kanaano krašte!’ Todėl prašau leisti man keliauti laidoti savo tėvo. Po to sugrįšiu.’“ ⁶ Faraonas atsakė: „Keliauk ir palaidok savo tėvą taip, kaip jis tave prisaikdino padaryti.“

⁷ Taigi Juozapas iškeliavo savo tėvo laidoti. Drauge su juo keliavo visi faraono pareigūnai ­ jo dvaro seniūnai ir Egipto krašto didžiūnai, ⁸ visa Juozapo šeimyna ­ jo broliai ir jo tėvo šeimyna. Tik jų mažyliai, avių kaimenės ir galvijų bandos pasiliko Gošeno žemėje. ⁹ Ir vežimais, ir raiti keliavo. Susidarė labai didelė palyda. ¹⁰ Atvykus prie Goren Haatado, esančio Užjordanėje, jie surengė ten labai didelį ir iškilmingą apraudojimą, o Juozapas savo tėvo gedulo laikėsi septynias dienas. ¹¹ Krašto gyventojai kanaaniečiai, matydami gedulo iškilmes prie Goren Haatado, sakė: „Tai turi būti skaudus gedulas egiptiečiams.“ Todėl ta vieta buvo pavadinta Abel Micraimai. Ji yra Užjordanėje.

¹² Taigi sūnūs padarė tėvui taip, kaip jis buvo įsakęs. ¹³ Jie nugabeno jį į Kanaano kraštą ir palaidojo oloje priešais Mamrę, Machpelos lauke, kurį kapo vietai Abraomas nupirko iš Efrono Hetito. ¹⁴ Palaidojęs tėvą, Juozapas sugrįžo į Egiptą drauge su broliais ir visais su juo keliavusiais jo tėvo laidoti.

¹⁵ Matydami mirusį tėvą, Juozapo broliai pradėjo baimintis: „Galbūt Juozapas dar griežia ant mūsų dantį ir panorės atkeršyti už visa pikta, kurį mes jam padarėme?“ ¹⁶ Jie užkalbino Juozapą, sakydami: „Prieš mirdamas mūsų tėvas paliepė: ¹⁷ ‘Sakykite Juozapui: ‘Aš prašau tave atleisti nusikaltimą ir nuodėmę savo broliams, kurie taip nedorai su tavimi pasielgė.’’ Taigi dabar prašome atleisti tavo tėvo Dievo tarnų nusikaltimą!“ Jiems taip bekalbant, Juozapas apsiverkė. ¹⁸ Tada pradėjo verkti ir jo broliai; jie parpuolė prieš jį ir sakė: „Mes tavo vergai!“ ¹⁹ Bet Juozapas atsakė: „Nebijokite! Nejau aš esu Dievo vietoje? ²⁰ Be to, nors jūs ir sumanėte man pikta, Dievas pakeitė tai į gera ­ išlaikyti daugelį žmonių, kaip šiandien jis ir daro. ²¹ Taigi būkite be baimės. Aš pats aprūpinsiu jus ir jūsų mažylius.“ Taip maloniai kalbėdamas, jis juos įtikino.

²² Juozapas pasiliko Egipte drauge su savo tėvo šeimyna. Juozapas sulaukė šimto dešimties metų. ²³ Jis matė trečios kartos Efraimo vaikus; ir Manaso sūnaus Machyro vaikai gimė ant Juozapo kelių.

Juozapo mirtis

²⁴ Po kurio laiko Juozapas tarė savo broliams: „Aš mirštu, bet Dievas tikrai aplankys jus ir išves iš šio krašto į kraštą, kurį pažadėjo, prisiekdamas Abraomui, Izaokui ir Jokūbui.“ ²⁵ Tuomet Juozapas prisaikdino Izraelio sūnus, tardamas: „Po Dievo apsilankymo paimkite iš čia mano kaulus.“

²⁶ Juozapas mirė, būdamas šimto dešimt metų; jis buvo balzamuotas ir paguldytas į karstą Egipte.