¹ Masos karaliaus Lemuelio žodžiai. Pamokymas, kurį jam davė jo motina:

² „Ne, mano sūnau! Ne, mano įsčių sūnau!

Ne, mano įžadų sūnau!

³ Nedalyk savo stiprybės moterims,

nė savo jėgų karalių naikintojoms.

⁴ Vynas ­ ne karaliams, Lemueli!

Ne karaliams gerti vyną,

ne valdovams mėgti svaigųjį gėrimą,

⁵ kad gerdami nepamirštų, ką įstatas liepia,

ir nepažeistų visų vargo žmonių teisių.

⁶ Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam,

o vyną ­ žmogui, kuriam gyvenimas apkarto.

⁷ Tegeria, teužmiršta savo skurdą

ir tenebegalvoja apie savo nelaimę.

⁸ Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti,

ir dėl skurdžiaus teisių.

⁹ Atverk burną! Tark teisų nuosprendį,

gink vargšus ir beturčius!“

Pavyzdinga žmona

¹⁰א ^[i1]Koks retas radinys ­ sumani žmona!

Brangesnė už perlus jos vertė!

¹¹ב Vyras jai patiki savo širdį

ir turi tikrą turtą.

¹²ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu

per visas savo gyvenimo dienas.

¹³ד Ji pasirūpina vilnų bei linų

ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.

¹⁴ה Kaip pirklio laivai,

ji pargabena iš toli maisto atsargų.

¹⁵ו Ji keliasi, kai dar tamsu,

duoda maisto namams

ir dienos nurodymų tarnaitėms.

¹⁶ז Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka,

iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.

¹⁷ח Ji susijuosusi jėga,

jos rankos stiprios.

¹⁸ט Ji mato, kad jos verslas klesti;

naktį jos žibintas niekada neprigęsta.

¹⁹י Ji ima į rankas ratelį,

o jos pirštai stveriasi verpstės.

²⁰כ Ji dosniai duoda vargšui

ir ištiesia ranką elgetai.

²¹ל Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga,

nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.

²²מ Ji pati pasigamina antklodžių,

plona drobė ir purpuras ­ jos drabužiai.

²³נ Jos vyras įžymus miesto vartuose

ir sėdi ten tarp šalies seniūnų.

²⁴ס Ji siuva ir parduoda lino drabužius,

ir tiekia juostas pirkliams.

²⁵ע Stiprybė ir orumas ­ jos drabužis;

ji su šypsniu žiūri į ateitį.

²⁶פ Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai,

o ant jos liežuvio ­ malonus pamokymas.

²⁷צ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį

ir niekada nevalgo dykaduonio duonos.

²⁸ק Jos vaikai ją giria,

jos vyras irgi liaupsina ją:

²⁹ר „Daug sumanių moterų,

bet tu viršiji jas visas!“

³⁰ש Žavumas ­ apgaulė,

o grožis ­ migla;

moteris turi būti giriama

už pagarbią VIEŠPATIES baimę.

³¹ת Duokite jai atlyginimą už jos triūsą!

Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!