¹ Agūro, Jakės Masiečio sūnaus, žodžiai,

šio žmogaus ištarmė.

Dievo nėra su manimi,

Dievo nėra su manimi, ir aš bejėgis^[i1].

² Juk aš per kvailas būti žmogumi;

net žmogiško supratimo man trūksta.

³ Nesimokiau išminties

ir neturiu šventojo pažinimo.

⁴ Kas užžengė į dangų ir vėl nužengė?

Kas pagavo vėją savo sauja?

Kas susėmė vandenis savo drabužiu?

Kas sužymėjo žemės ribas?

Kuo jis vardu? Kuo vardu jo sūnus?

Iš tikrųjų tu tai žinai!

⁵ Kiekvienas Dievo žodis ugnimi išmėgintas!

Jis skydas tų, kurie juo pasitiki.

⁶ Nieko prie jo žodžių nepridėk,

kad jis tavęs nepapeiktų ir nelaikytų melagiu.

Skaitmeninės patarlės

⁷ Dviejų dalykų iš tavęs prašau,

neatsisakyk jų suteikti man dar prieš mirtį:

⁸ atitolink nuo manęs vylių bei melą,

ir neduok man nei skurdo, nei turtų,

⁹ tik suteik kasdienės duonos,

kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs

ir nesakyčiau: „Kas tas VIEŠPATS?“ ­

arba, būdamas skurde, vogčiau

ir paniekinčiau savo Dievo vardą.

¹⁰ Neskųsk tarno jo šeimininkui,

kad tarnas tavęs nekeiktų ir tu nenukentėtum.

¹¹ Yra tokių, kurie keikia savo tėvus

ir neneša palaimos savo motinoms.

¹² Yra tokių, kurie tariasi esą švarūs,

tačiau savo purvo nėra nusivalę.

¹³ Yra tokių, kurių išpuikusios akys,

valdingas žvilgsnis!

¹⁴ Yra tokių, kurių dantys it kalavijai,

nasrai it peiliai

šalies beturčiams, žmonijos vargšams suryti.

¹⁵ Siurbėlė turi dvi dukteris: „Duok!“ ir „Duok!“

Tos trys niekada nėra sočios,

o „Gana!“ niekada nesako keturi:

¹⁶ Šeolas, bevaisės įsčios,

nuolat vandens trokštanti žemė

ir ugnis, niekada nesakanti: „Gana“.

¹⁷ Akis, kuri tyčiojasi iš savo tėvo

ir niekina savo seną motiną,

bus slėnio kranklių iškapota

ir erelio jauniklių sulesta.

¹⁸ Trys dalykai man perdėm nuostabūs,

ir keturių iš tikrųjų negaliu suprasti:

¹⁹ kaip erelis skrenda padangėmis,

kaip žaltys šliaužia statmena uola,

kaip laivas plaukia plačia jūra

ir kaip vaikinas randa kelią pas merginą.

²⁰ Taip elgiasi svetimautoja:

pavalgo, nusišluosto burną ir sako:

„Nieko pikta nepadariau!“

²¹ Trys dalykai sudrebina žemę,

ir keturių ji jau nebegali pakelti:

²² vergo, kai jis tampa karaliumi,

nepagydomo kvailio, kai jis sotus,

²³ bjaurios moters, kai ji išteka,

ir vergės, kai ji užima šeimininkės vietą.

²⁴ Keturi gyvūnai žemėje maži,

bet nepaprastai išmintingi:

²⁵ skruzdės ­ bejėgė tauta,

bet apsirūpinanti maistu vasarą,

²⁶ barsukai ­ negalinga padermė,

tačiau besistatanti namus uolose,

²⁷ skėriai, neturintys karaliaus,

bet besileidžiantys į žygį pulkais,

²⁸ driežas, kurį galima pagauti rankomis,

tačiau kuris randa kelią į karalių rūmus.

²⁹ Trys gyvūnai didingi savo eisena

ir keturi didingi savo žingsniu:

³⁰ liūtas, žvėrių galiūnas,

nenusileidžiantis niekam,

³¹ gaidys, išdidžiai žingsniuojantis, ožys

ir karalius, kai nėra kas jam priešintųsi.

³² Jeigu buvai toks kvailas, kad įžūliai elgeisi,

ar buvai pinklių spendėjas, stabtelk ir pagalvok!

³³ Juk kaip grietinę mušant, sumušamas sviestas,

ir kaip sumušus nosį, pasilieja kraujas,

taip žadinant pyktį, kyla vaidas.