BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2019 09 18 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Patarlių knygaSkyrius: 26

 Patarlių knyga
  
Pat 26

1 Kaip sniegas vasarą ar lietus pjūties metu,

taip nepageidautina garbė kvailiui.

2 Kaip žvirblis skrajoja, o kregždė nardo,

taip ir neužtarnautas prakeikimas pralekia pro šalį.

3 Botagas ­ arkliui, kamanos ­ asilui,

o lazda ­ kvailių nugarai!

4 Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,

kad netaptumei į jį panašus.

5 Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,

kad jis netaptų išmintingas savo akyse.

6 Žmogus, kuris siunčia žinią per kvailį,

pjauna savo koją ir daro sau nuostolį.

7 Patarlė kvailio lūpose kliba

kaip šlubio kojos.

8 Duoti kvailiui garbės vietą

yra tas pat, kas įrišti akmenuką į svaidyklę.

9 Patarlė kvailio lūpose kliba

kaip erškėčio šaka girtuoklio rankoje.

10 Samdyti kvailį ar girtuoklį

yra tas pat, kas kalaviju žeisti praeivius.

11 Kaip šuo vėl grįžta prie savo vėmalo,

taip kvailys kartoja savo kvailystę.

12 Ar esi matęs žmogų, kuris tariasi esąs išmintingas?

Iš kvailio galima daugiau tikėtis negu iš jo.

13 „Plėšrūnas ant kelio!­ sako tinginys.

­ Liūtas lauke!“

14 Durys sukinėjasi ant savo vyrių,

o tinginys ­ savo lovoje.

15 Tinginys kiša ranką į dubenį,

bet per daug pavargęs, kad pakeltų jį prie burnos.

16 Tinginys tariasi esąs išmintingesnis

už septynis žmones, duodančius gerą patarimą.

17 Praeivis, kuris kišasi į svetimą ginčą,

panašus į žmogų, griebiantį šunį už ausų.

18 Kaip pamišėlis,

svaidantis liepsnojančius nuodėgulius ir mirtinas strėles,

19 elgiasi žmogus, kuris apgauna artimą,

o paskui sako: „Aš tik pajuokavau!“

20 Nepridedant malkų, užgęsta ugnis,

o nesant liežuvautojo, nutyla ginčas.

21 Anglys ­ žarijoms, malkos ­ ugniai,

o priekabingas žmogus ­ kivirčui užkurti.

22 Liežuvautojo žodžiai ­ tarsi skanėstai;

jie pasiekia pačią vidurių gelmę.

23 Kaip glazūra, dengianti molinį indą,

yra lipšnios piktaširdžio lūpos.

24 Žmogus, kupinas neapykantos, žodžiais jos neparodo,

bet širdyje rengia apgaulę.

25 Kai jo kalba pataikaujanti, nepasitikėk juo,

nes jo širdyje glūdi septynios baisenybės;

26 nors jo neapykanta gudriai paslėpta,

nedorumas atsivers sueigoje.

27 Kas kasa duobę, tas į ją įkris;

akmuo užrieda ant to, kuris jį parita.

28 Melagingas liežuvis nekenčia savo aukų,

o pataikaujanti burna veda į pražūtį.

  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Patarlių knygaSkyrius: 26