¹ Štai dar Saliamono patarlių, kurias surinko Judo karaliaus Ezekijo vyrai.

² Dievui teikia garbę paslaptys,

o karaliams ­ esmės atskleidimas.

³ Kaip dangaus aukštybės bei žemės gelmės,

taip ir karalių širdis neištiriama.

⁴ Pašalinęs nuodegas nuo sidabro,

sidabrakalys turi medžiagos indui.

⁵ Pašalinus nedorėlį nuo karaliaus,

jo sostas bus grįstas teisumu.

⁶ Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje

ir neužimk didžiūnų vietos.

⁷ Juk geriau, kad tau būtų sakoma: „Slinkis aukščiau!“ ­

negu būti pažemintam kilmingųjų akivaizdoje.

Ką tavo akys matė,

⁸ neskubėk nešti į teismą, bet pagalvok,

ką vėliau darysi, kai tavo artimas tave sugėdins?

⁹ Svarstyk savo atvejį su artimu,

bet kito žmogaus paslapties neatskleisk,

¹⁰ kad jis, tai nugirdęs, tavęs nesugėdintų,

ir tu neįgytum blogo vardo amžinai.

¹¹ Mintis, šmaikščiai laiku išreikšta,

kaip sidabru inkrustuoti aukso obuoliai.

¹² Kaip aukso žiedas ar aukso puošmena

yra išminčiaus papeikimas paklusniai ausiai.

¹³ Kaip sniego vėsa pjūties meto kaitroje

yra patikimas pasiuntinys jį siuntusiam;

jis pakelia šeimininko dvasią.

¹⁴ Kaip debesys ir vėjas, kurie neatneša lietaus,

yra žmogus, kuris pažada dovaną, bet jos neduoda.

¹⁵ Kantrumu teisėjas gali būti palenktas,

o lipšnus liežuvis gali perlaužti kaulą.

¹⁶ Kai užtinki medaus, valgyk tik tiek, kiek reikia,

antraip persisotinęs turėsi jį išvemti.

¹⁷ Į savo kaimyno namus kojos dažnai nekelk,

kad jam neįgristum ir netaptum nekenčiamu.

¹⁸ Kaip vėzdas, kalavijas ar aštri strėlė

yra žmogus, melagingai liudijantis prieš artimą.

¹⁹ Kaip klibąs dantis ar raiša koja

yra pasitikėjimas apgaviku nelaimėje.

²⁰ Kaip actas ant žaizdos

yra žmogus, dainuojantis dainas kenčiančiai širdžiai.

Kaip kandis drabužį ar kirmėlė medį,

taip skausmas graužia žmogaus širdį.

²¹ Jei tavo priešas alkanas, pavalgydink jį duona;

jei ištroškęs, pagirdyk vandeniu;

²² nes taip jam krausi žarijas ant galvos^[i1], ir VIEŠPATS tau atlygins.

²³ Šiaurys supučia lietų,

o apkalbantis liežuvis ­ piktus žvilgsnius.

²⁴ Geriau gyventi kampe ant stogo,

negu erdviuose namuose su priekabia žmona.

²⁵ Kaip šaltas vanduo išdžiūvusiai gerklei,

taip gera žinia iš tolimo krašto.

²⁶ Doras žmogus, krūpčiojantis prieš nedorėlį,

yra kaip sudrumsta versmė ar užterštas šaltinis.

²⁷ Negera valgyti per daug medaus

nė ieškoti vis didesnės garbės.

²⁸ Kaip atviras miestas be apsaugos

yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos.