¹ Blogiems žmonėms nepavydėk

ir su jais bendrauti nenorėk,

² nes jų širdis mąsto apie smurtą,

o lūpos kalba apie žalą.

³ Namai statomi išmintimi,

sutvirtinami supratimu,

⁴ ir patirtimi jų kambariai pripildomi

visokiausių brangių ir gražių daiktų.

⁵ Būti išmintingam geriau, negu būti stipriam;

patirtis svarbesnė už jėgą.

⁶ Juk tik išmintingai vadovaujant galima kariauti,

o pergalė priklauso nuo patarėjų gausumo.

⁷ Išminties posakiai per gilūs kvailiui;

prie miesto vartų jis neišsižioja.

⁸ Kas įnikęs nuolat daryti pikta,

tas bus pramintas sukčiumi.

⁹ Sukčiaus kėslai nuodėmingi,

o pašaipūnu žmonės bjaurisi.

¹⁰ Jei susidūręs su sunkumais, netenki drąsos,

nes trūksta jėgų,

¹¹ jeigu susilaikei gelbėjęs pasmerktuosius mirti

ir gynęs vedamus į žūtį,

¹² jeigu sakai: „Mes nieko apie tai nežinojome!“ ­

tai argi tas, kuris sveria širdis, to nepastebi?

Tas, kuris saugo tavo gyvastį, žinos

ir atlygins kiekvienam pagal jo darbus.

¹³ Mano vaike, valgyk medaus, nes jis geras,

ir medaus lašai iš korio bus saldūs tavo gomuriui.

¹⁴ Tokia, žinok, yra išmintis tavo gyvasčiai.

Jeigu jos įgysi, turėsi ateitį,

ir tavo viltys nenueis niekais.

¹⁵ Nerenk pasalų kaip plėšikas prie teisiojo buveinės,

nenuniokok pirkios, kur gyvena teisusis.

¹⁶ Juk nors teisusis septynis kartus parpuola,

jis vėl atsikelia,

o nedorėlį užklumpa nelaimė.

¹⁷ Nesidžiauk, kai krinta tavo priešas,

tenedžiūgauja tavo širdis, kai jis parpuola,

¹⁸ kad VIEŠPATS, tai matydamas, nebūtų nepatenkintas tavimi

ir neatitrauktų savo pykčio nuo tavo priešo.

¹⁹ Nesikarščiuok dėl piktadarių,

nepavydėk nedorėliams,

²⁰ nes nedoras žmogus neturi ateities,

ir nedorėlių žibintas užgęsta.

²¹ Mano vaike, bijok VIEŠPATIES ir gerbk karalių;

nesusidėk su tais, kurie prieš juos maištauja,

²² nes nelaimė iš jų ateina ūmai,

ir kas gali žinoti, ar ta pražūtis iš vieno ar iš kito?

Antras išminčių posakių rinkinys

²³ Štai ką dar sako išminčiai.

Rodyti šališkumą teisme negera.

²⁴ Kas sako kaltam: „Tu nekaltas“, ­

tą žmonės keiks, tautos juo bjaurėsis;

²⁵ o kas pasmerkia kaltą, tas bus gerbiamas,

ant jo nužengs palaiminimas ir gerovė.

²⁶ Sąžiningas atsakymas ­

lyg bučinys į lūpas.

²⁷ Atlik savo darbus lauke,

paruošk kaip reikiant dirvą,

paskui statykis namus.

²⁸ Neliudyk prieš savo artimą be rimto reikalo

ir neapgauk jo savo lūpomis.

²⁹ Nesakyk: „Jam darysiu, ką jis man darė.

Atmokėsiu tam žmogui už jo darbus!“

³⁰ Praėjau pro tinginio lauką,

pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas.

³¹ Žiūriu, jis visas apaugęs erškėčiais,

žemė pilna dilgėlių,

ir akmeninė tvora išgriauta.

³² Stebėjau ir dėjausi į širdį;

žvalgiausi ir mokiausi.

³³ „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti,

truputį rankas sudėjus pailsėti“ ­

³⁴ ir skurdas užklups tave kaip plėšikas,

o nepriteklius ­ kaip ginkluotas karys.