¹ Geriau sausa pluta su ramybe,

negu vaidingi namai, kupini vaišių.

² Sumanus tarnas valdys nemokšą sūnų

ir dalysis paveldu kaip vienas jo brolių.

³ Lydykla ­ sidabrui, krosnis ­ auksui,

o širdį išbando VIEŠPATS.

⁴ Nedorėlis klauso nedorų lūpų,

o melagis ­ pikto liežuvio.

⁵ Kas tyčiojasi iš vargšo, tas įžeidžia jo Kūrėją;

kas juokiasi iš nelaimės, tas neišvengs bausmės.

⁶ Senelių vainikas ­ vaikaičiai,

o vaikų pasididžiavimas ­ jų tėvai.

⁷ Kilnūs žodžiai netinka kvailajam,

juo labiau ­ melas kilmingajam!

⁸ Duodančiam kyšis atrodo kaip kerai:

kur tik jis pasisuka, ten jam sekasi.

⁹ Kas atleidžia nuoskaudą, tas puoselėja draugystę,

o kas vis primena ginčą, tas atstumia draugą.

¹⁰ Protingą žmogų papeikimo žodis paveikia labiau,

negu kvailį ­ šimtas smūgių.

¹¹ Vien maištauti linkęs piktas žmogus;

jam bus atsiųstas negailestingas pasiuntinys.

¹² Geriau susitikti jauniklių netekusią mešką,

negu susidurti su įsisiautėjusiu kvailiu.

¹³ Kas už gera atsilygina piktu,

tas nelaimės iš savo namų niekada neišvarys.

¹⁴ Kivirčo pradžia ­ kaip užtvankos atidarymas;

todėl ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus.

¹⁵ Kas pateisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį,

abu lygiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI.

¹⁶ Kokia nauda iš pinigų išminčiai pirkti kvailo žmogaus rankoje,

jei jis neturi proto?

¹⁷ Bičiulis visada bičiulis,

bet brolis gimęs vargu dalytis.

¹⁸ Neprotingai elgiasi, kas sumuša rankas,

laiduodamas savo kaimynui.

¹⁹ Žmogus, mėgstantis nusikaltimą, mėgsta kivirčus;

kas namuose stato aukštą slenkstį, tas užsitraukia nelaimę.

²⁰ Suktos širdies žmogui nesiseka,

o melagingai kalbantis įpuola į bėdą.

²¹ Kas pagimdo kvailį, tas turi vargo;

avigalvio tėvui nėra džiaugsmo.

²² Linksma širdis ­ geras vaistas,

o niūri dvasia džiovina kaulus.

²³ Nedoras žmogus traukia kyšį iš sterblės,

norėdamas iškreipti teisingumo taką.

²⁴ Protingas žmogus žiūri į išmintį,

o kvailio akys žvalgosi po žemės pakraščius.

²⁵ Kvailas vaikas ­ apmaudas tėvui

ir širdgėla jo gimdytojai.

²⁶ Uždėti baudą nekaltam žmogui tikrai neteisinga

kaip ir nuplakti kilmingą žmogų už jo dorumą.

²⁷ Kas taupiõs kalbõs, tas tikrai išmintingas,

o sveiko proto žmogus būna santūrus.

²⁸ Net kvailys laikomas išmintingu, kai tyli,

ir protingu, kai laiku užčiaupia lūpas.