¹ Žmogus savo širdyje gali daug ką svarstyti,

bet jo liežuvį valdo VIEŠPATS.

² Visi žmogaus keliai jo paties akyse gali būti tyri,

o VIEŠPATS pasveria širdį.

³ Pavesk savo darbą VIEŠPAČIUI,

ir tavo užmojai bus sėkmingi.

⁴ VIEŠPATS visa padarė tikslingai,

net nedorėlį ­ nelaimės dienai.

⁵ VIEŠPATS bjaurisi kiekviena širdies puikybe;

būk tikras, kad tai neliks nenubausta.

⁶ Gerumu ir ištikimybe atsilyginama už kaltę,

o pagarbia VIEŠPATIES baime išvengiama pikta.

⁷ Kai VIEŠPATS patenkintas žmogaus elgesiu,

jis sutaiko su juo net jo priešus.

⁸ Geriau turėti mažai, bet įgyta sąžiningai,

negu didelių neteisėtų pajamų.

⁹ Žmogus širdyje sumano, ką jis darys,

bet jo žingsnius valdo VIEŠPATS.

¹⁰ Karaliaus lūpose ­ nenuginčijama tiesa;

jo burna nenusideda, kai sprendžia.

¹¹ Tikros svarstyklės ir svarstyklių lėkštės ­ VIEŠPATIES,

ir visi svarsčiai maišelyje priklauso jam.

¹² Karaliai bjaurisi nusikaltimais,

nes sostas tvirtėja teisumu.

¹³ Sąžiningos lūpos malonios karaliui;

žmogų, kuris sako tiesą, jis myli.

¹⁴ Karaliaus pyktis ­ tarsi mirties pasiuntinys,

o išmintingas žmogus gali jį numalšinti.

¹⁵ Karaliaus šypsena reiškia gyvenimą,

o jo malonė ­ tarsi lietaus debesis pavasarį.

¹⁶ Nepalyginti geriau įgyti išminties, negu aukso!

Verčiau rinktis įsigyti įžvalgos, negu gauti sidabro.

¹⁷ Dorų žmonių kelias vengia pikta;

kas atsargiai žengia savo keliu, tas išsaugo gyvastį.

¹⁸ Puikybė apima prieš žūtį,

įžūlumas ­ prieš nesėkmę.

¹⁹ Geriau būti kukliam tarp vargšų,

negu dalytis grobiu su išdidžiais žmonėmis.

²⁰ Kas supranta dalyką, kurio mokosi, tas puikiai gyvens,

o kas pasitiki VIEŠPAČIU, tas bus laimingas.

²¹ Kas išmintingos širdies, tas laikomas protingu žmogumi,

o patraukli kalba ­ papildomas laimėjimas.

²² Išmintis ją turinčiam yra gyvenimo šaltinis,

o kvailieji išmoksta gyventi tik kvailumu.

²³ Išmintingo žmogaus širdis teikia kalbai lakumo

ir stiprina žodžių patrauklumą.

²⁴ Taiklūs žodžiai ­ kaip medaus korys,

saldus gomuriui ir sveikas kūnui.

²⁵ Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas,

bet galų gale jis nuveda į mirtį.

²⁶ Triūsiančio noras triūsia už jį,

nes jį verčia jo alkis.

²⁷ Niekšas stengiasi padaryti žalos kitiems,

o jo kalba ­ svilinanti ugnis.

²⁸ Piktas žmogus sukelia vaidus,

o liežuvautojas perskiria artimus draugus.

²⁹ Piktõs valios žmogus suvilioja savo kaimyną

ir nuveda jį negeru keliu.

³⁰ Kas merkia akį, tas tikriausiai slapta rengia niekšybę;

kas čiaupia lūpas, tas yra sugalvojęs pikta.

³¹ Žili plaukai ­ garbės vainikas,

laimėtas doru gyvenimu.

³² Geriau būti kantriu žmogumi, negu galiūnu;

suvaldyti save geriau, negu užkariauti miestą.

³³ Burtai metami į sterblę,

bet nuosprendis priklauso nuo VIEŠPATIES.